Slaptos Klaipėdos vietos

Na, gal jos kai kuriems ir nėra jau tokios slaptos, tačiau nutariau surašyti mėgstamų Klaipėdos vietų gidą, kad kitą kartą, kai norėsite “nueiti kur nors kavos“, ilgai nereikėtų sukti galvos. Kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama, tad mano pasirinkimai galbūt jums pasirodys neįdomūs, todėl rašydama šį tekstą, noriu paskatinti ir jus atrasti mieliausias ir unikaliausias Klaipėdos (ar kokio kito miesto) vietas. Atradimo džiaugsmas yra toks nuostabus!

Ko gero, niekas negali paneigti, jog dažniausiai su draugėmis, mamomis, broliais ar seserimis susitinkame prie kavos puodelio, todėl šį kartą rašau apie mieliausias vietas, skirtas kavos ragavimui. Man šiek tiek pabodo paauglių okupuotos tinklinės kavinės su daugybe kavų pavadinimų ir ne pirmos jaunystės desertais. Todėl siūlau užsukti:

  1. KAVOS ARCHITEKTAI. Įsikūrę H. Manto g. 9, darbo dienomis dirba nuo ankstyvo ryto, todėl spėsite užsukti ir gardžiam rytiniam kavos puodeliui. Tiesa, darbo dienomis durys užsidaro 19.00 val, o šeštadienį – dar anksčiau. Kodėl ši vieta? Nes čia kavą ruošia šios kavinės įkūrėjai – architektas Vytautas ir dizainerė Lina, kurie yra malonūs ir mylintys kavą, skleidžiantys lėtą kavos vartojimo kultūrą. Čia taip pat galite paprašyti išskirtinės ar ypatingu būdu paruoštos kavos, paragauti namų gamybos ledų ar kokį kitą skanėstą, 0 interjeras šviesus ir “išgrynintas“, kad niekas netrikdytų malonumo geriant kavą 🙂 Daugiau apie juos skaitykite čia: www.kavosarchitektai.lt arba Facebook: @KAVOSARCHITEKTAI
  2. COFFEE KING. Įsikūrę H. Manto g. 13/Daukanto g. 10, darbo dienomis dirba nuo 07.30 val iki 22.00 val, savaitgaliais – atsidaro vėliau. Kodėl čia? Nedidelė, jauki kavinė su maloniomis baristomis, skania kava ir šviežiais desertais. Atsimenate kultinį serialą “Draugai“? Tai šioje kavinėje jautiesi, lyg sėdėdamas filmavimo aikštelėje 🙂  Toks jausmas mane apima dėl savito interjero ir lengvo šurmulio. Daugiau apie juos skaitykite Facebook: @coffeekingklaipeda
  3. PAS BETĄ. Įsikūrę Mažvydo al. 6, darbo dienomis dirba nuo 07.30 val iki 18.00 val, savaitgaliais – trumpiau. Kodėl čia? Žinote, kartais norisi tokios sausainiais kvepiančios vietos su gėlėtais tapetais, kaip pas močiutę ar tetą 🙂 Ir dar kartais norisi labiau deserto nei kavos. Šioje vietoje kepiniai gaminami be maisto priedų (garsiai tai deklaruojama), labai dažnai jų lentynose rasite ir žaliavalgiškų, veganiškų desertų, galėsite vietoje kavos skanauti sveikuolišką kokteilį. Daugiau apie juos skaitykite čia: www.pasbeta.lt arba Facebook: @sula.baras
  4. VANILĖS NAMAI. Įsikūrę H. Manto g. 3, darbo dienomis dirba nuo 09.00 val iki 20.00 val., savaitgaliais atsidaro vėliau. Kodėl čia? Ši vieta pristato save Prancūzijos dvasia alsuojančiu desertų butiku, todėl kai norite pabūti šiek tiek pretenzingi, o akys yra išsiilgusios preciziškai glazūra aplieto deserto – siūlau užsukti čia. Tiesa, interjeras labiau dvelkia skandinavišku minimalizmu. Daugiau apie juos skaitykite čia: www.vanilesnamai.lt arba Facebook: @vanilesnamai.lt
  5. LA MAISON DU CROISSANT. Įsikūrę Turgaus g. 11, darbo dienomis dirba nuo 09.00 val iki 21.00 val, savaitgaliais – atsidaro vėliau. Kodėl čia? Jei jums patinka Paryžietiškos manieros interjeras ar šviežūs prancūziški raguoliai – rinkitės šią vietą. Teisybės dėlei turiu pasakyti, jog šioje vietoje ragauju tik kavą ir raguolius ar kitas šviežias bandeles, nes kiti patiekalai yra neverti dėmesio (bent jau iki šiol). Daugiau apie juos skaitykite Facebook: @lamaisonducroissant

Tai štai tokie mano pasiūlymai kitam jūsų kavos puodeliui 🙂 Dar būtinai parašysiu apie mėgstamiausias vietas vakarienei ir vakarėliui su draugais. Smagių atradimų!

Reklama

Mėtomis kvepiantys ananasai

Šis Jamie Oliver receptas yra toks paprastas ir puikus, jog nuo šiol ananasus valgysite tik šitaip! Galbūt kai kurie ananasų su mėtiniu cukrumi receptą jau yra išbandę, o kažkam bus visiška naujiena. Vasariška, gaivi, spalvinga naujiena. Todėl daugiau nesiplėsiu 🙂 Pradedam:

  • ananasas
  • saujelė mėtos lapelių
  • 3-4 valgomieji šaukštai cukraus

Ananaso žievę nupjaustome taip, kad liktų tik geltonas minkštimas. Tuomet nupjaustome visus ananaso šonus plonomis juostelėmis iki pat šerdies arba supjaustome kubeliais, o kietąją šerdį išmetame. Galite pjaustyti taip, kaip jums patinka. Svarbu, jog ananaso gabaliukai nebūtų pernelyg dideli ar stori. Į grustuvę pilame cukrų, dedame mėtų lapelius ir gerai sugrūdame, kol cukrus taps žalias nuo sutrintų lapelių ir virtuvę užlies malonus mėtų kvapas. Į jūsų mėgstamiausią lėkštę dedame supjaustytą ananasą ir dosniai apibarstome mėtiniu cukrumi. Palaukiame 15-20 minučių, kol cukrus aptirps ananasų sultyse ir mėgaujamės gaiviu desertu 🙂

Aš iš tiesų ananaso nebeįsivaizduoju be mėtinio cukraus 🙂 Skanaus!

Kodėl nutariau rašyti knygą

booksbyginnycreativecommons.jpg

Artėjant lapkričio 1-ajai prisimename išėjusius artimuosius, lankome juos kapinėse ir, dažniausiai, atsisveikiname iki kitų metų lapkričio pradžios. Ir kasmet, anksčiau buvę ryškūs, prisiminimai apie juos pradeda blankti visame kasdienio gyvenimo chaose. Ko gero, prieš kokius 8-9 metus mokyklos laikų draugė Alina papasakojo, jog padarė savo senelių vaikystės įspūdžių audio įrašą ir dar surašė viską ant popieriaus. Šauni ta mano Alina, kad sugalvojo tai padaryti anksčiau nei aš  🙂 Aš per tuos metus netekau trijų senelių… Ir tik gimus dukrai susimąsčiau, jog jau ne visas istorijas, kurias man pasakojo linksmoji babytė galėčiau taip lengvai atkartoti. O būtent jos jaunystės prisiminimai ir linksmi pasakojimai yra tai, su kuo asocijuojasi mano vaikystės vasaros ir savaitgaliai kaime. Ir aš tikrai noriu, kad mano vaikai žinotų visas tas istorijas. Visus mano tėvų prisiminimus. Ir mano pačios. Manau, kad tai svarbu. Todėl pradėjau rašyti savo šeimos istoriją 🙂 Pradėjau nuo savo prosenelių, nes mano mamos pagalba galėjome aprašyti pagrindinius jų gyvenimo įvykius. Dar ne vieną valandą kalbėsime su tėčiu ir mano seneliu apie jų giminę. Tai ilgas procesas, bet galutinis rezultatas tikrai to vertas. Šeimos knygos dar nebaigiau, nes turiu pripažinti, jog gana epizodiškai prie jos prisėdu, bet viešai pasižadu ją užbaigti iki kitų metų vasaros 🙂 Dalinuosi tokio projekto idėja ir su jumis, nes tikrai tikiu, jog gražiai įrišta knyga, kurioje nugulę svarbiausi kelių giminės kartų įvykiai, taps tikra šeimos relikvija. Ir tokiai knygai parašyti tikrai nereikia mūzos, sėdinčios šalia kompiuterio klaviatūros 🙂 Tiesiog traukite į dienos šviesą visus savo, tėvų, senelių, o jei galite – ir prosenelių prisiminimus. O gal vėliau jus aplankys įkvėpimas ir kitokiai literatūrinei kūrybai 🙂

Tad linkiu ramybės šiomis dienomis ir ilgų pokalbių su artimaisiais apie praeitį.

Vonios druska su levandomis

20160913_193530.jpg

Kai dienos tokios darganotos, taip ir norisi šiltos vonios, arbatos ir geros knygos. Tada iš visų kampų suneši žvakes, į vandenį pripili visokio marmalo ir mėgaujiesi sintetiniu neaiškiu kvapu 🙂 O gal kitą kartą į vonią pilkite levandomis kvepiančią druską? Vos kelios sudedamosios dalys, o jausitės taip, lyg vaikščiotumėt po Provanso laukus.

Taigi jums reikės:

  • stambios jūros druskos (rasite maisto prekių parduotuvėse)
  • džiovintų levandų žiedų (rasite parduotuvės “PROMO Cash & Carry“ prieskonių lentynoje, specializuotoje prieskonių, muilo ar natūralios kosmetikos parduotuvėje. Aš jų prisiskyniau tėvų sodyboje ir dar šiek tiek įbėriau nusipirktų iš “PROMO Cash & Carry“)
  • šiek tiek avokadų ar kito, jums patinkančio, nerafinuoto aliejaus
  • levandų eterinio aliejaus (levandos yra kelių rūšių, tad ir jų eteriniai aliejai kvepia šiek tiek skirtingai, todėl rinkitės jums mieliausią kvapą iš patikimo pardavėjo, antraip, eterinio aliejaus nauda jūsų kūnui bus abejotina)

Visam kiekiui druskos (1 kg) naudojau 3 žiupsnius levandų žiedų, 20 lašų levandų eterinio aliejaus, 2 valgomuosius šaukštus avokadų aliejaus. Viską sumaišiau ir įbėriau į gražų stiklinį indą. Druska nuo aliejaus nebus šlapia, tačiau nebe tokia sausa ir biri. Paskui nusprendžiau, kad dalį mišinio galiu paversti kūno šveitikliu 🙂 Taigi, apie 400 g druskos mišinio pagardinau dar 4-5 šaukštais avokadų aliejaus. Svarbu, kad kūno šveitiklis būtų pakankamai drėgnas, nes stambi druska nėra tokia miela odai, kaip smulkūs šveitikliai. Štai ir viskas!

Tai gali tapti labai miela dovanėle mamai, sesei, draugei 🙂 O jūsų vonios lentynoje nebeliks vietos dar vienai ar kelioms sintetinėms kosmetikos priemonėms!

Daugiau idėjų dovanoms rasite čia: Kalėdų karštinė artėja!

Daugiau natūralių produktų jūsų kasdienėms grožio procedūroms rasite čia: Grožiui – virtuvės spintelių turinys

Šokoladinis aviečių ir maskarponės sūrio pyragas

20160909_095354.jpg

Šiuo metu dera rudeninės avietės. Ne išimtis ir tėvų užmiesčio sodyba, kurioje šakos tiesiog linksta nuo šių gražuolių uogų. Jei jūsų šaldiklis pilnas trintų aviečių, o sandėliukas – skaniausios aviečių uogienės – tuomet atėjo metas nuodėmingam šokoladiniam pyragui su avietėmis ir maskarponės sūriu. Man dažnai patinka eksperimentuoti, gaminant maistą. O derliaus metu mano galva tiesiog sproginėja nuo minčių apie galimus derinius viename ar kitame patiekale 🙂 Ir drąsiai galiu sakyti, kad avietinis eksperimentas buvo LAAAABAI vykęs 🙂 Iš karto noriu nuraminti, jog pyragas tikrai nesudėtingas. Pradedam:

  • šokoladinis biskvitas, supjaustytas į 3 sluoksnius (aš naudojau paprasčiausią šokoladinį, jau supjaustytą biskvitą, tačiau jei turite noro ir laiko – būtina jį išsikepti pačiai)
  • 500 g. maskarponės sūrio
  • 4 kiaušinių baltymai
  • pusė indelio kondensuoto pieno
  • 500 g. šviežių aviečių
  • 3-4 šaukštai cukraus
  • 200 g. šokolado
  • pusė stiklinės pieno
  • puodelis nesaldintos vaisinės (ar kitokios rūgštokos) arbatos

Užplikome stiprios vaisinės arbatos ir leidžiame jai atvėsti. Avietes sutriname su cukrumi. Jei norite – galite palikti 20-30 aviečių pyrago papuošimui (aš šį kartą to nedariau:) ). Kiaušinių baltymus išplakame iki standžių putų. Juos įmaišome į kondensuotą pieną. Jei kiaušinių baltymai ir sukris – nieko tokio 🙂 Pyragas vistiek bus be galo skanus.  Į gautą masę atsargiai įmaišome maskarponės sūrį. Gražioje lėkštėje, kurioje bus pyragas, dedame pirmąjį biskvito sluoksnį, jį apšlakstome arbata. Tuomet tepame trintų aviečių sluoksnį, o ant jo maždaug pusę maskarponės sūrio masės. Ant užteptos maskarponės sūrio masės galime kai kur palašinti trintų aviečių. Ir vėl kartojame viską nuo pradžių: dedame antrąjį biskvito sluoksnį, jį nestipriai paspaudžiame, kad pyragas “nenučiuožtų“ į kurią nors pusę, biskvitą apšlakstome vaisine arbata, aptepame trintomis avietėmis, dedame likusią maskarponės sūrio dalį, dar šiek tiek palašiname trintų aviečių. Tuomet ant pyrago keliauja paskutinis biskvito sluoksnis, kurį vėl meiliai paspaudžiame, apšlakstome arbata, patepame trintomis avietėmis. Ant silpnos ugnies ištirpiname šokoladą ir įmaišome pieno, kad masė būtų skystesnė ir lengviau apsiteptų pyrago viršus bei šonai. Taigi, šokoladinį gražuolį apipilame tirpintu šokoladu, papuošiame avietėmis ir dedame į šaldytuvą nakčiai. Vualia! Ko gero, sekantį rytą spjausite į visas neseniai pradėtas dietas 🙂 Tokį pyragą, ką ten pyragą – visą tortą – galite drąsiai dėti ir ant šventinio stalo!

20160909_095717.jpg

Skanių eksperimentų 🙂

Avižiniai sausainiai

O gal turėčiau sakyti, jog avižiniai kamuoliukai 🙂 Viena žinau, tikrai nėra jokio skirtumo, kaip turi atrodyti šis kepinys. Paprastas, greitai paruošiamas ir pakankamai sveikas pakramsnojimas su arbata ar kava. Pradedam:

  • 130 g kambario temperatūros sviesto
  • 130 g rudojo cukraus
  • 1 kiaušinis
  • 130 g avižinių dribsnių
  • 130 g kokosų miltų (gali būti ir paprasti)
  • 1/4 šaukštelio kepimo miltelių
  • sauja lukštentų moliūgų sėklų
  • sauja razinų
  • sauja lukštentų saulėgrąžų
  • šiek tiek graikinių riešutų (nebūtina)

Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi ir kiaušiniu. Sudėti miltus, kepimo miltelius ir gerai išmaišyti, tuomet suberti visus likusius ingridientus. Dabar jau galima pradėti formuoti kamuoliukus ar kokios kitos formos sausainius. Masė būna lipni, tad nepamirškite sudrėkinti rankų ar šaukšto (jei sausainius formuosite būtent juo :)). Sausainius dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10-12 minučių, kol gražiai paruduos. Sausainiams kepant, pasidaryti savo mėgiamo karšto gėrimo. Misija “Sausainiai“ baigta 🙂 

Skanaus! 

     

    Vasariškas šerbetas

    20160712_131959.jpg

    Kaip man patinka vasaros uogų sezonas! Tada mūsų namuose desertų vietą garbingai užima didelės uogų ir vaisių lėkštės. Vasarą net nesinori sočių pyragų, na, nebent kokio kokybiško šokolado gabaliuką 🙂 O dar vasarą labai pravartu turėti ledų formelių, į kurias supylus norimą skystį, gaunasi gaivūs ir sveiki ledai. Jeigu ieškosite kur jų įsigyti, tai tikrai rasite didžiuosiuose prekybos centruose, internetinėse parduotuvėse. Tačiau žiūrėkite, jog pagaliukas, kuris bus ledo viduje, būtų su skylutėmis. Dėl tų skylučių pagaliukas tvirčiau laikosi, kai bandote ištraukti ledą iš formelės. Ir smagiausia yra tai, kad gaminant ledus, galite eksperimentuoti kiek tik širdis geidžia! Šį kartą šeimynai pasiūliau mėlynių, nektarinų ir ananasų šerbetą.

    6-8 ledams reikės:

    – saujos mėlynių

    – 2 prinokusių nektarinų

    – pusės prinokusio ananaso

    Elektriniu trintuvu sutriname mėlynes ir nektarinus (nektarinus prieš tai nulupame ir išimame kauliukus) ir gautą masę supilame į formeles iki jų pusės. Atskirai sutriname ananaso skilteles (be žievės ir viduryje esančios šerdies) bei užpildome formeles. Sudedam pagaliukus ir dedame į šaldiklį.

    Po kelių valandų turėsime natūralius, be pridėto cukraus, gaivius ledus.

    20160712_201724.jpg

    Jeigu liko kurios nors šerbeto masės, supilkite ją į ledų kubelių formeles ir vėliau galėsite tokiais šerbeto ledukais paskaninti geriamą vandenį 🙂

    Skanių eksperimentų ir gaivių vasariškų dienų!