Ką maistas daro su mumis?

Nesu išprotėjusi dėl ekologijos. Greičiau – praktikuojanti ekologiškų produktų mėgėja. Dažniausiai mano krepšelyje ekologiškos veido ir kūno priežiūros priemonės, šiek tiek dekoratyvinės kosmetikos, drabužių skalbikliai, kai kurie maisto produktai. Apie kosmetiką ir kitą chemiją pakalbėsime kitą kartą, o dabar – apie maistą.

Visiems seniai aiški tiesa, jog pagrindiniai pasaulėžiūros, higienos, mitybos, bendravimo ir kitokie pagrindai ateina iš šeimos. Tėvų namuose buvo gaminami paprasti patiekalai, bet visuomet stengtasi naudoti natūralius produktus. Todėl ir savarankiškai gyvendama maitinuosi labai panašiai. Na gerai, būdavo tų užsukimų į greito maisto restoranus po kokio nors vakarėlio 🙂 Spaudoje apstu straipsnių apie tai, ką valgyti norint būti ilgaamžiu, sulieknieti, turėti energijos ir panašiai. O kur dar pastaruoju metu populiarios diskusijos – visgi sveika gerti pieną, kavą, būti vegetaru ar ne? Todėl į rankas paėmiau Guodos Azguridienės knygą “Maistas: ką mes darome su juo ir jis su mumis“. Ekologiškų produktų parduotuvių “Livinn“ savininkė pateikia savo įžvalgas apie valstybės politiką maisto produktų pramonės klausimais, lygina skirtingas mitybos sistemas ir dar daug naudingos informacijos. Pripažinsiu, pradedu dar atidžiau rinktis produktus, kuriuos noriu vartoti. Ne dėl išpuikimo – dėl suvokimo, kokiomis ligomis galiu susirgti. Juk mūsų seneliai visą gyvenimą valgė natūralų, minimalų kiekį pesticidų turintį maistą, kosmetikos praktiškai nenaudojo. Tėvų mityba tokia buvo maždaug iki 30-35 metų, mano kartos – iki 15-20 metų, o mūsų vaikų…? Kodėl taip drąsiai čia užsiimu skaičiavimais? Todėl, kad esu šventai įsitikinusi, jog maisto produktai su įvairiais cheminiais priedais mūsų maiste pradėjo vyrauti prieš 15-20 metų. Todėl sveikatos specialistai ir gąsdina, jog ligos “jaunėja“ ir onkologinėmis, kraujotakos sistemos ar kitomis ligomis serga vis jaunesni asmenys. Žodžiu, užtenka man čia pamokslauti 🙂 Grįžtant prie mitybos įpročių suformavimo vaikystėje, rekomenduoju perskaityti šią knygą ir pamąstyti ar tikrai nenorėtumėte atsisakyti kai kurių produktų arba pakeisti juos kitais. Beje, ar žinote, jog džiovintų abrikosų spalva yra visai ne skaisčiai oranžinė? Atsakymas – minėtoje knygoje.

Ar genijais gimstama?

Stoju į eilę pilvo presui gauti :)

Jei tik rasiu, kur tokius dalina. Gerai, neprašau ypatingai ištreniruoto. Tos, kurios mane pažįsta tik pasukios pirštą prie smilkinio: “Kam jau kam, bet tau tokiai lieknai reikėtų patylėti“. Tačiau visos mamos man pritars – tie nelemti pilvo raumenys po gimdymo pasislėpė kažkur giliai… Per giliai… Prisipažinsiu, jog valios pas mane nėra labai daug. Bent jau sporto klausimu, todėl visuomet rinkdavausi grupines treniruotes, tokias kaip vandens aerobika ar joga. Tuomet mažesnė pagunda simuliuoti treniruotės metu 🙂 Atsiradus kūdikiui, liko mažiau laiko viskam, o tuo pačiu ir sportui. Na, gal čia tik toks pasiteisinimas – jums spręsti. Visgi, kai kasryt pradėjau atsibusti su skaudančia nugara, kojomis, svaigstančia galva – teko pripažinti, jog kelių valandų pasivaikščiojimo su vežimėliu neužtenka, norint gerai jaustis. Joga man patinka, todėl nusprendžiau grįžti prie jos. Bet kaip aš ten atrodysiu tiek laiko nesėdus ant kilimėlio? O jei darant kokią nors asaną (jogos pozą), netyčia garsiai pagadinsiu orą?! Nesijuokit, vienai naujokei taip yra nutikę. Nereikia nei klausti, ar ji pasirodė kitoje treniruotėje 🙂 Taigi išnirus šiam prisiminimui, nutariau bent jau pradėti treniruotis namie. O dar akis užkliuvo už pratimų skirtingoms raumenų grupėms, sudarytiems visam mėnesiui (juos rasite šio teksto viršuje). Į jogos treniruotes vis dar neinu 🙂 Ryte, kol mažylė sėdi ant puoduko, aš padarau mankštą pagal šį planą. Dar pridedu kelis tempimo pratimus iš jogos “repertuaro“, o galiausiai ir dukrą pakilnoju aukštyn-žemyn. Džiaugsmas jai – 11 kg svarmuo man! Dar pridedu kasdienį apsipylimą šaltu vandeniu (tai mano energetinis kokteilis jau ne vienerius metus) ir 2-3 valandų pasivaikščiojimą su vaiku. Rezultatas: skausmų nebėra, grįžta lankstumas, nuotaika gera, energijos užtenka visai dienai. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tvirto pilvo preso dar nematyti, bet juk Maskva irgi per naktį nepasistatė. Viso ko moralas tame, kad nereikia turėti daug lėšų sporto klubams, nereikia sportui skirti kelių valandų per dieną, jei tikslas yra gerai jaustis ir padailinti kūną, o ne dalyvauti fitneso varžybose.

Tad šiandien yra pati tinkamiausia diena pradėti sportuoti. Taip, kaip jums yra priimtiniausia, nes svarbu pradėti. Tyrimai sako, kad įprotis atsiranda po 21 dienos, todėl dažniausiai sau į minkštąją reikės spirti tik pradėjus sportuoti 🙂 O dar vienas paskatinimas (taip pat ir man) yra įsigytas naujas maudymosi kostiumėlis.

Pasiruošti… Dėmesio… Pirmyn!