Migdolų ir aguonų pyragas

Kartais man labai patinka sodrūs desertai. Šis migdolų ir aguonų pyragas yra būtent toks. Jis tikrai tiks tiems, kurie bent kartais skanauja tradicinio šimtalapio. Paskutinį kartą migdolinį gražuolį, pagal Beatos Nicholson receptą, kepiau per šv. Kalėdas. Dar dabar seilės tįsta 🙂 Tikrai verta bent kartą pamėginti jį pagaminti. Ypač, kai už lango dar vėsu. Juk tada taip ir norisi puodelio arbatos, jaukaus pledo ir dangiškų migdolų 🙂 O į sporto salę nueisime rytoj!

Apvaliai pyragų kepimo formai reikės:

– 300 g aguonų

– 7 kiaušinių

– 400 g cukraus

– 200 g maltų migdolų arba migdolų miltų

– 1 šaukštelio cinamono

– nedidelio gabalėlio sviesto

Užpilui reikės:

– 200 ml 35 proc. riebumo grietinėlės

– 150 g rudojo cukraus

– 60 g sviesto

– 100 g migdolų riekelių

Aguonas užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame per naktį ar bent keletui valandų. Tada į sietelį įtiesiame porą popierinių rankšluosčių ir nuo aguonų nupilame vandenį. Gerai nuvarvintas aguonas dedame į mėsmalę, kavamalę ar virtuvinį kombainą ir malame kelis kartus. Tiesa sakant, aš jas maliau vieną kartą, tačiau jei norite, kad aguonos būtų kuo smulkesnės (ir netaptų tarpdančių puošmena), teks malti kelis kartus.

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų ir elektriniu plakikliu išplakame su cukrumi 5-7 minutes. Į trynių plakinį sukrečiame aguonas ir gerai išsukame mediniu šaukštu. Suberiame maltus migdolus, cinamoną ir vėl išmaišome.

Kiaušinių baltymus išplakame iki baltų standokų (bet ne per kietų) putų. Dėdami po keletą šaukštų, baltymus įmaišome į tešlą.

Kepimo formos dugną išklojame kepimo popieriumi, o sieneles lengvai ištepame sviestu, sukrečiame tešlą. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. Norint patikrinti ar pyragas iškepęs, reikia besti į jį medinį pagaliuką, jei jis lieka sausas – pyragas iškepė.

Grietinėlės užpilą geriausia pradėti gaminti, kai pyragui lieka kepti apie 20 minučių. Tuomet į puodą supilame grietinėlę, sudedame sviestą, cukrų ir kaitiname maišydami. Po maždaug 15 minučių, skystis pradeda panašėti į sutirštintą pieną. Kaitiname ir maišome, kol kepa pyragas.

Ištraukus pyragą iš orkaitės, jo iš formos neišimame. Lėtai supilame užpilą ir paliekame susigerti bei atvėsti. Jei pyragą subadysime mediniu iešmeliu, užpilas susigers giliau (tik nepersistenkite 🙂 ). Kai pyragas šiek tiek atvėsta, bet užpilas dar šiltas, viršų apibarstome migdolų riekelėmis. Prieš patiekdami peiliu apipjauname pyrago pakraščius ir išimame iš kepimo formos.

Pyragą galima gaminti dieną prieš planuojamą jo pateikimą valgytojams. Nei skonis, nei išvaizda dėl to tikrai nenukentės. Ir tiesą sakant per šv. Kalėdas man šis migdolų ir aguonų pyragas buvo skanesnis nei šimtalapis 🙂

Galbūt gaminimas atrodo sudėtingas ir ilgas, bet taip tikrai nėra. Taigi, gal atėjo metas antros pusės ar vaiko gimtadienio proga tortą ne pirkti, o pagaminti?

Skanaus!

Kodėl dalintis yra gerai?

Taip jau atsitiko, jog antrus metus iš eilės mūsų dukrytė sugalvoja mudviem su vyru “puikią“ gimtadienio dovaną. Taip, mano ir vyro šventes skiria 2 dienos. Ir ta “dovana“ – tai gulėjimas ligoninėje su mažąja per tuos gimtadienius. Kaip ten bebūtų, visur reikia įžvelgti pliusų, o šįkart jų – bent keli. Nereikia net sakyti, jog dėl streso (kiekviena mama jį patiria, matydama sergantį vaiką) ir ligoninės maisto ištirpo keli kilogramai 🙂 Taip, mielosios, ir pas mane yra šiokių tokių sankaupų kai kuriose kūno vietose 🙂 O kitas geras dalykas – turėjau daugiau laiko skaitymui. Ko gero, mėgstamiausias mano žurnalas yra “Verslo klasė“. Solidus leidinys, kuriame rasi politikos, ekonomikos, rinkodaros, verslo valdymo įžvalgų, istorijos, kulinarinių ir kitokių straipsnių. Labai geras pasirinkimas, norint geriau suprasti kai kuriuos gyvenimo įvykius ir procesus. Taigi, dabar skaitau 2015 m. lapkričio mėnesio numerį 🙂 Reikia pripažinti, jog mano pažadas, skirti skaitymui bent vieną valandą per dieną, ne visada išpildomas. Todėl savaitės “atostogos“ ligoninėje leido bent kažkiek pasivyti žurnalines aktualijas.

Šiame “Verslo klasė“ numeryje skaičiau įdomų straipsnį apie dalijimosi ekonomiką. Tai yra, apie naują, bet ir mums jau girdėtą verslo kryptį, kai pardavėjas ir pirkėjas (sakau tai bendrąja prasme) yra paprasti žmonės, bendraujantys betarpiškai. Esame visi girdėję apie “Uber“ – taksi paslaugas, kurias teikia ne įmonė, o paprastas žmogus, gal net jūsų kaimynas. Kodėl tai gerai? Pigiau. Taip pat turi galimybę susipažinti su naujais žmonėmis ar bent jau turėti malonų pašnekovą kelionės metu. O jei pats teiki tokias paslaugas – gauti papildomų pajamų.

Kitas pavyzdys – “AirBnB“ platforma. Kelionės metu galite rinktis ne “bejausmį“ viešbutį, o privatų kieno nors gyvenamąjį plotą. Žinoma, už mokestį 🙂 Anot straipsnio autoriaus, vien Vilniuje yra apie 800 tokių būstų pasiūla. Bičiuliai, naudodamiesi šia paslauga, buvo apsistoję Paryžiuje. Koks skirtumas? Jautiesi lyg būtum atvykęs pas ką nors į svečius. Žinoma, būsto šeimininko tuo metu nebūna, bet jausmas dėl to nesikeičia. Tiesiog jaukiau, o dažniausiai ir pigiau. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog ne vienerius metus dirbu apgyvendinimo paslaugų sektoriuje ir mano pagrindinė užduotis būtent ir yra svečių skaičiaus didinimas, bet apie darbo viešbutyje subtilybes parašysiu kitą kartą. Juk čia dėmesys – naujovėms 🙂

Pagauti dalijimosi ekonomikos sėkmingų pavyzdžių, entuziastai pradėjo kurti įvairiausiais platformas, bet man įdomiausia pasirodė “EatWith“. Tai nauja patirtis, kai vakarieniauji ne restorane, bet namie pas nepažįstamą žmogų. Ko gero, kartu su dar 4-6 įdomiais žmonėmis. Kodėl tai gerai? Įsivaizduokite, nuvykote į Graikiją. Kas gali būti geriau nei tikrų graikų pagaminta tradicinė graikiška vakarienė? Tikiu, jog vakarienės metu išgirstumėte daug įdomių dalykų apie vietos kultūrą, papročius. Galbūt greta sėdintys valgytojai – tokie patys turistai iš Japonijos, Vokietijos, JAV. Jau matau, kaip tokia vakarienė virsta diskusijų klubu iki paryčių 🙂 Būtinai reikės išbandyti tokią paslaugą, kai vyksiu į kokią užsienio šalį. Beje, Lietuvoje “EatWith“ taip pat skinasi kelią.

O koks viso šito moralas? Tokia dalijimosi ekonomika tikrai bus ir plėsis ateityje, nes žmonės pasiilgo betarpiško bendravimo, jiems svarbu kas yra paslaugos teikėjas ir kodėl jis tai daro. Galų gale, tai skatins žmonių verslumą. Todėl nebijokite išbandyti ką nors nauja. Tikiu, jog atrasite labai daug.