Mėtomis kvepiantys ananasai

Šis Jamie Oliver receptas yra toks paprastas ir puikus, jog nuo šiol ananasus valgysite tik šitaip! Galbūt kai kurie ananasų su mėtiniu cukrumi receptą jau yra išbandę, o kažkam bus visiška naujiena. Vasariška, gaivi, spalvinga naujiena. Todėl daugiau nesiplėsiu 🙂 Pradedam:

• ananasas
• saujelė mėtos lapelių
• 3-4 valgomieji šaukštai cukraus

Ananaso žievę nupjaustome taip, kad liktų tik geltonas minkštimas. Tuomet nupjaustome visus ananaso šonus plonomis juostelėmis iki pat šerdies arba supjaustome kubeliais, o kietąją šerdį išmetame. Galite pjaustyti taip, kaip jums patinka. Svarbu, jog ananaso gabaliukai nebūtų pernelyg dideli ar stori. Į grustuvę pilame cukrų, dedame mėtų lapelius ir gerai sugrūdame, kol cukrus taps žalias nuo sutrintų lapelių ir virtuvę užlies malonus mėtų kvapas. Į jūsų mėgstamiausią lėkštę dedame supjaustytą ananasą ir dosniai apibarstome mėtiniu cukrumi. Palaukiame 15-20 minučių, kol cukrus aptirps ananasų sultyse ir mėgaujamės gaiviu desertu 🙂

Aš iš tiesų ananaso nebeįsivaizduoju be mėtinio cukraus 🙂 Skanaus!

Vonios druska su levandomis

Kai dienos tokios darganotos, taip ir norisi šiltos vonios, arbatos ir geros knygos. Tada iš visų kampų suneši žvakes, į vandenį pripili visokio marmalo ir mėgaujiesi sintetiniu neaiškiu kvapu 🙂 O gal kitą kartą į vonią pilkite levandomis kvepiančią druską? Vos kelios sudedamosios dalys, o jausitės taip, lyg vaikščiotumėt po Provanso laukus.

Taigi jums reikės:

• stambios jūros druskos (rasite maisto prekių parduotuvėse)
• džiovintų levandų žiedų (rasite parduotuvės “PROMO Cash & Carry“ prieskonių lentynoje, specializuotoje prieskonių, muilo ar natūralios kosmetikos parduotuvėje. Aš jų prisiskyniau tėvų sodyboje ir dar šiek tiek įbėriau nusipirktų iš “PROMO Cash & Carry“)
• šiek tiek avokadų ar kito, jums patinkančio, nerafinuoto aliejaus
• levandų eterinio aliejaus (levandos yra kelių rūšių, tad ir jų eteriniai aliejai kvepia šiek tiek skirtingai, todėl rinkitės jums mieliausią kvapą iš patikimo pardavėjo, antraip, eterinio aliejaus nauda jūsų kūnui bus abejotina)

Visam kiekiui druskos (1 kg) naudojau 3 žiupsnius levandų žiedų, 20 lašų levandų eterinio aliejaus, 2 valgomuosius šaukštus avokadų aliejaus. Viską sumaišiau ir įbėriau į gražų stiklinį indą. Druska nuo aliejaus nebus šlapia, tačiau nebe tokia sausa ir biri. Paskui nusprendžiau, kad dalį mišinio galiu paversti kūno šveitikliu 🙂 Taigi, apie 400 g druskos mišinio pagardinau dar 4-5 šaukštais avokadų aliejaus. Svarbu, kad kūno šveitiklis būtų pakankamai drėgnas, nes stambi druska nėra tokia miela odai, kaip smulkūs šveitikliai. Štai ir viskas!

Tai gali tapti labai miela dovanėle mamai, sesei, draugei 🙂 O jūsų vonios lentynoje nebeliks vietos dar vienai ar kelioms sintetinėms kosmetikos priemonėms!

Daugiau idėjų dovanoms rasite čia: Kalėdų karštinė artėja!

Daugiau natūralių produktų jūsų kasdienėms grožio procedūroms rasite čia: Grožiui – virtuvės spintelių turinys

Šokoladinis aviečių ir maskarponės sūrio pyragas

Šiuo metu dera rudeninės avietės. Ne išimtis ir tėvų užmiesčio sodyba, kurioje šakos tiesiog linksta nuo šių gražuolių uogų. Jei jūsų šaldiklis pilnas trintų aviečių, o sandėliukas – skaniausios aviečių uogienės – tuomet atėjo metas nuodėmingam šokoladiniam pyragui su avietėmis ir maskarponės sūriu. Man dažnai patinka eksperimentuoti, gaminant maistą. O derliaus metu mano galva tiesiog sproginėja nuo minčių apie galimus derinius viename ar kitame patiekale 🙂 Ir drąsiai galiu sakyti, kad avietinis eksperimentas buvo LAAAABAI vykęs 🙂 Iš karto noriu nuraminti, jog pyragas tikrai nesudėtingas. Pradedam:

• šokoladinis biskvitas, supjaustytas į 3 sluoksnius (aš naudojau paprasčiausią šokoladinį, jau supjaustytą biskvitą, tačiau jei turite noro ir laiko – būtina jį išsikepti pačiai)
• 500 g. maskarponės sūrio
• 4 kiaušinių baltymai
• pusė indelio kondensuoto pieno
• 500 g. šviežių aviečių
• 3-4 šaukštai cukraus
• 200 g. šokolado
• pusė stiklinės pieno
• puodelis nesaldintos vaisinės (ar kitokios rūgštokos) arbatos

Užplikome stiprios vaisinės arbatos ir leidžiame jai atvėsti. Avietes sutriname su cukrumi. Jei norite – galite palikti 20-30 aviečių pyrago papuošimui (aš šį kartą to nedariau:) ). Kiaušinių baltymus išplakame iki standžių putų. Juos įmaišome į kondensuotą pieną. Jei kiaušinių baltymai ir sukris – nieko tokio 🙂 Pyragas vistiek bus be galo skanus.  Į gautą masę atsargiai įmaišome maskarponės sūrį. Gražioje lėkštėje, kurioje bus pyragas, dedame pirmąjį biskvito sluoksnį, jį apšlakstome arbata. Tuomet tepame trintų aviečių sluoksnį, o ant jo maždaug pusę maskarponės sūrio masės. Ant užteptos maskarponės sūrio masės galime kai kur palašinti trintų aviečių. Ir vėl kartojame viską nuo pradžių: dedame antrąjį biskvito sluoksnį, jį nestipriai paspaudžiame, kad pyragas “nenučiuožtų“ į kurią nors pusę, biskvitą apšlakstome vaisine arbata, aptepame trintomis avietėmis, dedame likusią maskarponės sūrio dalį, dar šiek tiek palašiname trintų aviečių. Tuomet ant pyrago keliauja paskutinis biskvito sluoksnis, kurį vėl meiliai paspaudžiame, apšlakstome arbata, patepame trintomis avietėmis. Ant silpnos ugnies ištirpiname šokoladą ir įmaišome pieno, kad masė būtų skystesnė ir lengviau apsiteptų pyrago viršus bei šonai. Taigi, šokoladinį gražuolį apipilame tirpintu šokoladu, papuošiame avietėmis ir dedame į šaldytuvą nakčiai. Vualia! Ko gero, sekantį rytą spjausite į visas neseniai pradėtas dietas 🙂 Tokį pyragą, ką ten pyragą – visą tortą – galite drąsiai dėti ir ant šventinio stalo!

Skanių eksperimentų 🙂

Avižiniai sausainiai

O gal turėčiau sakyti, jog avižiniai kamuoliukai 🙂 Viena žinau, tikrai nėra jokio skirtumo, kaip turi atrodyti šis kepinys. Paprastas, greitai paruošiamas ir pakankamai sveikas pakramsnojimas su arbata ar kava. Pradedam:

• 130 g kambario temperatūros sviesto
• 130 g rudojo cukraus
• 1 kiaušinis
• 130 g avižinių dribsnių
• 130 g kokosų miltų (gali būti ir paprasti)
• 1/4 šaukštelio kepimo miltelių
• sauja lukštentų moliūgų sėklų
• sauja razinų
• sauja lukštentų saulėgrąžų
• šiek tiek graikinių riešutų (nebūtina)

Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi ir kiaušiniu. Sudėti miltus, kepimo miltelius ir gerai išmaišyti, tuomet suberti visus likusius ingridientus. Dabar jau galima pradėti formuoti kamuoliukus ar kokios kitos formos sausainius. Masė būna lipni, tad nepamirškite sudrėkinti rankų ar šaukšto (jei sausainius formuosite būtent juo :)). Sausainius dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10-12 minučių, kol gražiai paruduos. Sausainiams kepant, pasidaryti savo mėgiamo karšto gėrimo. Misija “Sausainiai“ baigta 🙂 

Skanaus! 

​

 

Vasariškas šerbetas

Kaip man patinka vasaros uogų sezonas! Tada mūsų namuose desertų vietą garbingai užima didelės uogų ir vaisių lėkštės. Vasarą net nesinori sočių pyragų, na, nebent kokio kokybiško šokolado gabaliuką 🙂 O dar vasarą labai pravartu turėti ledų formelių, į kurias supylus norimą skystį, gaunasi gaivūs ir sveiki ledai. Jeigu ieškosite kur jų įsigyti, tai tikrai rasite didžiuosiuose prekybos centruose, internetinėse parduotuvėse. Tačiau žiūrėkite, jog pagaliukas, kuris bus ledo viduje, būtų su skylutėmis. Dėl tų skylučių pagaliukas tvirčiau laikosi, kai bandote ištraukti ledą iš formelės. Ir smagiausia yra tai, kad gaminant ledus, galite eksperimentuoti kiek tik širdis geidžia! Šį kartą šeimynai pasiūliau mėlynių, nektarinų ir ananasų šerbetą.

6-8 ledams reikės:

– saujos mėlynių

– 2 prinokusių nektarinų

– pusės prinokusio ananaso

Elektriniu trintuvu sutriname mėlynes ir nektarinus (nektarinus prieš tai nulupame ir išimame kauliukus) ir gautą masę supilame į formeles iki jų pusės. Atskirai sutriname ananaso skilteles (be žievės ir viduryje esančios šerdies) bei užpildome formeles. Sudedam pagaliukus ir dedame į šaldiklį.

Po kelių valandų turėsime natūralius, be pridėto cukraus, gaivius ledus.

Jeigu liko kurios nors šerbeto masės, supilkite ją į ledų kubelių formeles ir vėliau galėsite tokiais šerbeto ledukais paskaninti geriamą vandenį 🙂

Skanių eksperimentų ir gaivių vasariškų dienų!

 

Diena be dietų!

Taip taip, Pasaulyje yra minima ir tokia diena 🙂 Ir sakyčiau, labai teisingai. Kiek gi galima save varžyti? Tad tokią puikią dieną reikia švęsti! Gal šį kartą apsieisim be porcijos cepelinų… Geriau pabandykime ką nors labiau elegantiško 🙂 Sūrio pyragas šiam tikslui bus pats tas. Labai lengvai gaminamas, o skonis ne ką prastesnis nei tų, kuriuos su drauge Giedre gaminome kulinarinės studijos “Baker Street“ mokymuose (kas ta kulinarinė studija ir ką joje galima veikti, galite daugiau paskaityti kitame mano įraše). Tai pradedam:

– 2 pakeliai klasikinio skonio sausainių “Selga“

– 200 g sviesto

– aliejaus kepimo formai ištepti

– 375 g (3 dėžutės po 125 g) “Philadelphia Light“ sūrio

– 1 skardinė saldinto kondensuoto pieno

– 2 kiaušiniai

– 1/2 citrinos sulčių

Sausainius elektriniu smulkintuvu sumalame iki miltų. Užpilame lydytą sviestą ir maišome, kol masė tampa vientisa. Į aliejumi išteptą apskritą atsegamą formą dedame sausainių masę ir formuojame piršto storio pagrindą bei kelių centimetrų aukščio sienelę. Visą kepimo formą dedame į šaldytuvą ir paliekame apie 20 minučių. Iki 180 laipsnių įkaitiname orkaitę.

Į dubenį sukrečiame sūrį, supilame sutirštintą pieną, įmušame kiaušinius ir gerai išsukame iki vientisos masės. Įpilame citrinos sulčių ir išmaišome. Masę supilame į sausainių pagrindu išklotą formą ir dedame į įkaitintą orkaitę.

Kepame apie 50 minučių, kol gražiai paruduos paviršius. Jokiu būdu neatidarinėkite orkaitės, nes pyragas sukris. Išjungus orkaitę, apie 15 minučių paliekame pyragą joje. Po to, atidarome orkaitės dureles tik tiek, kad galėtume į tarpą įstatyti kokį medinį šaukštą. Tokiu būdu atsiranda nedidelis tarpas, pro kurį į orkaitę patenka oras, bet ne per staigus jo gūsis. Po 15 minučių oro temperatūros orkaitėje ir išorėje susivienodins dėl to palikto tarpelio. Ir tada jau galima traukti gražuolį laukan 🙂 Paprastai jis valgomas šaltas, bet mes jį “sukapojame“ tik ištraukus iš orkaitės 🙂

Ech, dažniau tų dienų be dietų…

P.S. Apačioje nuotrauka iš sūrio pyragų mokymų “Baker Street“ studijoje, kurioje gaminome tokius šedevrus. Būtinai pasidalinsiu receptu ir patarimais, kai kurį nors gaminsiu namų sąlygomis (be profesionalo sufleravimų, įmantrių orkaičių ir pan.)

Ledų niekada nebūna per daug!

Tam tikrai pritartų mano tėtis. Ir vyras. Ir dukra 🙂 Nors lauke dar tikrai ne vasara (net ir pavasariu dar nekvepia!), bet vis dažniau namiškiai kaišioja nosis į šaldiklį, ieškodami ledų. Nereikia net pasakoti, jog naminių ledų skonis visiškai skiriasi nuo parsineštų iš parduotuvės. O juos gaminant ir eksperimentams vietos apsčiai 🙂 Šį kartą siūlau obuolių pyrago skonio ledų receptą. Toks jau labai “restoraninis“ pavadinimas 🙂 Jei paprasčiau – ledai su obuoliais ir cinamonu, bet pirmasis variantas skamba iškilmingiau! Gamyba nesudėtinga, o skonis puikus. Mano vyras, nemėgstantis cinamono, kerta šiuos ledus čepsėdamas.

Reikės:

– 1 puodelio pieno

– 350 ml grietinėlės

– 2 kiaušinių trynių

– 2 nedidelių saldesnių obuolių

– šaukšto cinamono

– 100-150 g cukraus

– vanilės esencijos

Sutarkuokite burokine tarka nuluptus obuolius, apibarstykite cinamonu ir šaukštu cukraus. Puode kaitinkite pieną ir likusį cukrų, bet pienui užvirti neleiskite. Atsargiai įmaišykite kiaušinių trynius, obuolius su cinamonu ir dar šiek tiek pakaitinkite. Nukėlę puodą nuo ugnies, įmaišykite šiek tiek vanilės esencijos ir palikite pastovėti 2-4 valandas uždengtame puode. Tuomet įmaišykite grietinėlę, viską gerai išplakite ir supilkite į indą, kuriame šaldysite. Rinkitės tokį indą, kuriame būtų lengva pamaišyti stingstančius ledus. Tai reikėtų daryti bent 4 kartus, kas pusvalandį. Ištraukite iš šaldiklio, pamaišykite nuo kraštų link centro ir vėl padėkite į vietą. Žinau, kaskart valios atsiranda vis mažiau, kad bemaišant nenugriebti kokio šaukšto paragavimui 🙂

Galite vėliau eksperimentuoti ir vietoje obuolių su cinamonu naudoti mėtas bei šokoladą, bananus, tortų pabarstukus, mango ar persikų minkštimą. Laisvė jums ir džiaugsmas jūsų artimiesiems 🙂

Skanaus!

Migdolų ir aguonų pyragas

Kartais man labai patinka sodrūs desertai. Šis migdolų ir aguonų pyragas yra būtent toks. Jis tikrai tiks tiems, kurie bent kartais skanauja tradicinio šimtalapio. Paskutinį kartą migdolinį gražuolį, pagal Beatos Nicholson receptą, kepiau per šv. Kalėdas. Dar dabar seilės tįsta 🙂 Tikrai verta bent kartą pamėginti jį pagaminti. Ypač, kai už lango dar vėsu. Juk tada taip ir norisi puodelio arbatos, jaukaus pledo ir dangiškų migdolų 🙂 O į sporto salę nueisime rytoj!

Apvaliai pyragų kepimo formai reikės:

– 300 g aguonų

– 7 kiaušinių

– 400 g cukraus

– 200 g maltų migdolų arba migdolų miltų

– 1 šaukštelio cinamono

– nedidelio gabalėlio sviesto

Užpilui reikės:

– 200 ml 35 proc. riebumo grietinėlės

– 150 g rudojo cukraus

– 60 g sviesto

– 100 g migdolų riekelių

Aguonas užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame per naktį ar bent keletui valandų. Tada į sietelį įtiesiame porą popierinių rankšluosčių ir nuo aguonų nupilame vandenį. Gerai nuvarvintas aguonas dedame į mėsmalę, kavamalę ar virtuvinį kombainą ir malame kelis kartus. Tiesa sakant, aš jas maliau vieną kartą, tačiau jei norite, kad aguonos būtų kuo smulkesnės (ir netaptų tarpdančių puošmena), teks malti kelis kartus.

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų ir elektriniu plakikliu išplakame su cukrumi 5-7 minutes. Į trynių plakinį sukrečiame aguonas ir gerai išsukame mediniu šaukštu. Suberiame maltus migdolus, cinamoną ir vėl išmaišome.

Kiaušinių baltymus išplakame iki baltų standokų (bet ne per kietų) putų. Dėdami po keletą šaukštų, baltymus įmaišome į tešlą.

Kepimo formos dugną išklojame kepimo popieriumi, o sieneles lengvai ištepame sviestu, sukrečiame tešlą. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. Norint patikrinti ar pyragas iškepęs, reikia besti į jį medinį pagaliuką, jei jis lieka sausas – pyragas iškepė.

Grietinėlės užpilą geriausia pradėti gaminti, kai pyragui lieka kepti apie 20 minučių. Tuomet į puodą supilame grietinėlę, sudedame sviestą, cukrų ir kaitiname maišydami. Po maždaug 15 minučių, skystis pradeda panašėti į sutirštintą pieną. Kaitiname ir maišome, kol kepa pyragas.

Ištraukus pyragą iš orkaitės, jo iš formos neišimame. Lėtai supilame užpilą ir paliekame susigerti bei atvėsti. Jei pyragą subadysime mediniu iešmeliu, užpilas susigers giliau (tik nepersistenkite 🙂 ). Kai pyragas šiek tiek atvėsta, bet užpilas dar šiltas, viršų apibarstome migdolų riekelėmis. Prieš patiekdami peiliu apipjauname pyrago pakraščius ir išimame iš kepimo formos.

Pyragą galima gaminti dieną prieš planuojamą jo pateikimą valgytojams. Nei skonis, nei išvaizda dėl to tikrai nenukentės. Ir tiesą sakant per šv. Kalėdas man šis migdolų ir aguonų pyragas buvo skanesnis nei šimtalapis 🙂

Galbūt gaminimas atrodo sudėtingas ir ilgas, bet taip tikrai nėra. Taigi, gal atėjo metas antros pusės ar vaiko gimtadienio proga tortą ne pirkti, o pagaminti?

Skanaus!

Kodėl dalintis yra gerai?

Taip jau atsitiko, jog antrus metus iš eilės mūsų dukrytė sugalvoja mudviem su vyru “puikią“ gimtadienio dovaną. Taip, mano ir vyro šventes skiria 2 dienos. Ir ta “dovana“ – tai gulėjimas ligoninėje su mažąja per tuos gimtadienius. Kaip ten bebūtų, visur reikia įžvelgti pliusų, o šįkart jų – bent keli. Nereikia net sakyti, jog dėl streso (kiekviena mama jį patiria, matydama sergantį vaiką) ir ligoninės maisto ištirpo keli kilogramai 🙂 Taip, mielosios, ir pas mane yra šiokių tokių sankaupų kai kuriose kūno vietose 🙂 O kitas geras dalykas – turėjau daugiau laiko skaitymui. Ko gero, mėgstamiausias mano žurnalas yra “Verslo klasė“. Solidus leidinys, kuriame rasi politikos, ekonomikos, rinkodaros, verslo valdymo įžvalgų, istorijos, kulinarinių ir kitokių straipsnių. Labai geras pasirinkimas, norint geriau suprasti kai kuriuos gyvenimo įvykius ir procesus. Taigi, dabar skaitau 2015 m. lapkričio mėnesio numerį 🙂 Reikia pripažinti, jog mano pažadas, skirti skaitymui bent vieną valandą per dieną, ne visada išpildomas. Todėl savaitės “atostogos“ ligoninėje leido bent kažkiek pasivyti žurnalines aktualijas.

Šiame “Verslo klasė“ numeryje skaičiau įdomų straipsnį apie dalijimosi ekonomiką. Tai yra, apie naują, bet ir mums jau girdėtą verslo kryptį, kai pardavėjas ir pirkėjas (sakau tai bendrąja prasme) yra paprasti žmonės, bendraujantys betarpiškai. Esame visi girdėję apie “Uber“ – taksi paslaugas, kurias teikia ne įmonė, o paprastas žmogus, gal net jūsų kaimynas. Kodėl tai gerai? Pigiau. Taip pat turi galimybę susipažinti su naujais žmonėmis ar bent jau turėti malonų pašnekovą kelionės metu. O jei pats teiki tokias paslaugas – gauti papildomų pajamų.

Kitas pavyzdys – “AirBnB“ platforma. Kelionės metu galite rinktis ne “bejausmį“ viešbutį, o privatų kieno nors gyvenamąjį plotą. Žinoma, už mokestį 🙂 Anot straipsnio autoriaus, vien Vilniuje yra apie 800 tokių būstų pasiūla. Bičiuliai, naudodamiesi šia paslauga, buvo apsistoję Paryžiuje. Koks skirtumas? Jautiesi lyg būtum atvykęs pas ką nors į svečius. Žinoma, būsto šeimininko tuo metu nebūna, bet jausmas dėl to nesikeičia. Tiesiog jaukiau, o dažniausiai ir pigiau. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog ne vienerius metus dirbu apgyvendinimo paslaugų sektoriuje ir mano pagrindinė užduotis būtent ir yra svečių skaičiaus didinimas, bet apie darbo viešbutyje subtilybes parašysiu kitą kartą. Juk čia dėmesys – naujovėms 🙂

Pagauti dalijimosi ekonomikos sėkmingų pavyzdžių, entuziastai pradėjo kurti įvairiausiais platformas, bet man įdomiausia pasirodė “EatWith“. Tai nauja patirtis, kai vakarieniauji ne restorane, bet namie pas nepažįstamą žmogų. Ko gero, kartu su dar 4-6 įdomiais žmonėmis. Kodėl tai gerai? Įsivaizduokite, nuvykote į Graikiją. Kas gali būti geriau nei tikrų graikų pagaminta tradicinė graikiška vakarienė? Tikiu, jog vakarienės metu išgirstumėte daug įdomių dalykų apie vietos kultūrą, papročius. Galbūt greta sėdintys valgytojai – tokie patys turistai iš Japonijos, Vokietijos, JAV. Jau matau, kaip tokia vakarienė virsta diskusijų klubu iki paryčių 🙂 Būtinai reikės išbandyti tokią paslaugą, kai vyksiu į kokią užsienio šalį. Beje, Lietuvoje “EatWith“ taip pat skinasi kelią.

O koks viso šito moralas? Tokia dalijimosi ekonomika tikrai bus ir plėsis ateityje, nes žmonės pasiilgo betarpiško bendravimo, jiems svarbu kas yra paslaugos teikėjas ir kodėl jis tai daro. Galų gale, tai skatins žmonių verslumą. Todėl nebijokite išbandyti ką nors nauja. Tikiu, jog atrasite labai daug.

 

Meduolių diena

Visada norėjau pabandyti iškepti meduolinį namelį. Su visais cukraus glajaus papuošimais, langeliais, durelėmis. Tik visada galvojau, jog tai be proto sunku, todėl pamačiusi, kad kulinarinė studija “Baker Street“ organizuoja tokio namelio kepimo paskaitą, nutariau būtinai joje sudalyvauti. Ir taip, padaryti gražų meduolinį namelį yra tikrai sunku 🙂 Bet noriu papasakoti ne apie tai, kiek laiko reikia stovėti laikant suklijuotas namelio sienas, kad jos nenuvirstų. Praleidusi dieną su kitomis moterims, kepiniais kvepiančioje studijoje ir išgirdusi ne tik jų trumpas gyvenimo istorijas, bet ir studijos vadovės konditerinius atradimus, supratau, jog tai dar viena puiki vieta, kur galima pasikviesti mamą, sesę, dukrą, draugę, o gal ir antrąją pusę. Po paskaitos, su senai matyta bičiule Ieva nešėmės namo po architektūrinį šedevrą, o aš buvau tokia keistai išsišiepusi, kaip vaikas saldainių parduotuvėje. Tai tokia puiki patirtis ir laisvalaikio praleidimo būdas, jog būtinai dalyvausiu ir kituose ne mažiau įdomiuose studijos kursuose. Ir turiu pridurti, jog “Baker Street“ studija yra įsikūrusi ir Kaune bei planuoja atverti duris Vilniuje. Pasidomėkite, mielosios, jų siūlomais kursais. Esu įsitikinusi, jog ir jūs būsite apsvaigusios iš laimės 🙂

Kurkime, bendraukime, ragaukime!