Verti nuodėmės šokoladiniai lietiniai

20150917_181218.jpg

Taip, jie tikrai verti nuodėmės 🙂 Puikiai tiks savaitgalio pusryčiams, o gal net pietums. Vyšnios ir šokolado skonis puikiai dera, o “slaptas ginklas“ suteikia sodraus skonio. Va, kaip aš čia gražiai sudėliojau 🙂 Bet apie viską nuo pradžių. Jums reikės:

lietiniams

– 50 g sviesto

– 3 kiaušiniai

– 2 šaukšteliai kakavos miltelių

– 150 ml pieno

– apie 150 g miltų

Varškės kremui

– 3 šaukštai cukraus

– 300 g varškės

– 200 g rikotos

– apie 150 g marcipanų masės (man – daugiau yra skaniau)

– šaldytų vyšnių ar vyšnių uogienės paskaninti lietiniams

Išlydyti sviestą. Išplakti kiaušinius su pienu ir kakava. Toliau plakant po truputį suberti miltus ir supilti lydytą sviestą. Tešla turi būti tokio skystumo, kad ją būtų lengva paskleisti keptuvėje. Ją skystiname įpildami pieno, o tirštiname miltų pagalba. Tešlą paliekame pusvalandžiui. Aliejumi pateptoje keptuvėje kepame plonus lietinius. Prieš kepant naują blyną, kaskart vis patepame aliejumi (aš tam naudoju vatos diskelius).

Cukrų su rikota gerai išmaišyti, įdėti varškę ir labai gerai išsukti. Kiekvieną lietinį aptepti šiuo varškės kremu ir ant viršaus uždėti plonai pjaustytos marcipanų masės. Čia ir bus tas slaptasis ginklas 🙂 Taip apteptus lietinius susukti į volelius ir sudėti į aliejumi pateptą kepimo indą. Ant volelių viršaus uždėti plonai pjaustytų sviesto riekelių ir pabarstyti šaukštu cukraus. Kepti apie 15 min iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Išsilydęs sviestas su cukrumi sudarys traškų karamelės sluoksnį.

Dedame lietinius į lėkštę, apipilame vyšnių uogiene (visgi šaldytos vyšnios savo sultyse būtų geriau) ir kviečiame valgytojus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog patiekalui pagaminti reikia daug laiko ir darbo, bet kartais taip pasilepinti galima 🙂 Net mano mėsos mylėtojas vyras buvo patenkintas tokiu maistu ir vietoje dažnai girdimo “ir vėl eksperimentuoji, tai nebus ką valgyti“, išgirdau – “hmm, neblogai“  🙂

Skanių eksperimentų!

 

 

Imbieriniai sausainiai ne tik Kalėdoms

20151203_124633.jpgPraėjusią savaitę šventėme savo mažosios damos antrąjį gimtadienį. Ech, kaip greitai lekia laikas… Bet į filosofinius apmąstymus apie laiko tėkmę ir gyvenimo prasmę pakalbėsime kitą kartą 🙂 Šį kartą gimtadienio tema buvo meškinai, tad galvojau kokių skanėstų pagaminti ir mažiems, ir dideliems. Imbieriniai meškiuko formos sausainiai, laikantys letenose riešutą buvo “sunaikinti“ pirmiausia. Todėl dalinuosi receptu 🙂

Kelioms skardoms sausainių reikės:

– 125 g sviesto

– 5 šaukštų grietinėlės arba pieno

– 3 šaukštų medaus

– 200 g rudojo cukraus

– 1 šaukštelio cinamono

– 1 šaukštelio malto imbiero

– 1 šaukštelio meduolių prieskonių

– 1,5 šaukštelio apelsino žievelių (naudoju šiek tiek šviežio apelsino žievelių ir šiek tiek cukruotų iš prekybos centro, kurių turėtume rasti prie prieskonių, skirtų kepiniams)

– 350 g miltų

– 0,5 šaukštelio kepimo miltelių

– saujelės migdolų, graikinių arba Pekano riešutų

Sviestą, cukrų, grietinėlę (arba pieną) ir medų kaitiname puode ant mažos ugnies, kol ištirps. Į karštą sirupą suberiame visus prieskonius ir paverdame apie 5 min. Miltus sumaišome su kepimo milteliais. Į dubenį supilame šiltą sirupą ir greitai sumaišome. Tešla sulips į vieną gumulą. Tešlos kamuolį suvyniojime į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent 1,5 val. atvėsti. Atšalusią tešlą padaliname į 3 dalis ir kiekvieną iškočiojame į 3-5 mm storio lakštą. Prieš tai pabarstome darbastalį ir kočėlą miltais. O dabar smagioji dalis 🙂 Sausainių formele prigaminame meškiukų, dedame jiems ant pilvo po riešutą ir letenomis apkabiname jį. Man skaniausi ir patogiausiai apkabinti buvo Pekano riešutai, nes jie dideli, o juk meškinų letenos tai storos ir trumpos 🙂 Nepamirštame dantų krapštuku suformuoti akytes ir nosį bei kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių.

Namai pakvips Šv. Kalėdomis!

P. S. Praeitais metais tokius imbierinius sausainius, surištus į kepimo popieriaus ryšulėlius, pakabinome kaimynams ant durų rankenų. Juk Kalėdos – gerumo ir mažų stebuklų (kad ir kvepiančių cinamonu, medumi bei imbieru) metas!

Kalėdų karštinė artėja!

wpid-43b77f7d5f49024d220788b46e3b2832.jpg

Ir tokiu kosminiu greičiu! Apie šventinį garderobą, maistą, dovanas reikia galvoti čia ir dabar. Esu iš tų, kurioms Šv. Kalėdos yra svarbiausia metų šventė, su gražiausiais prisiminimais iš vaikystės, kai šios žiemos šventės būdavo švenčiamos gausiame giminaičių būryje. Esu iš tų, kurioms svarbiau yra prisiminimas, parodytas dėmesys, o ne prabangi dovana, todėl mažytė prasminga smulkmena man gali atnešti daug džiaugsmo. Žinau, kad daugelį apima lengvas stresas, kai reikia sugalvoti, kaip nustebinti artimuosius per šventes. Todėl pasidalinsiu keliomis dovanų idėjomis, kurias dovanojau ankstesniais metais ar pati gavau dovanų. Neužsiimsiu dovanų skirstymu “čia draugei, čia tėvams, čia mylimajam“, nes tik jūs pačios geriausiai žinote kas ir kam geriausiai tiktų 🙂

– Pasižadėjimų medis. Į gėlių vazoną priberti smėlio, akmenukų, kankorėžių, įstatyti spalvotais purškiamais dažais nudažytą medžio šakelę. Štai ir medelis! Prie jo pritvirtinti popieriaus lapelius, pasižadėjimams surašyti. Tiek, kiek jums atrodo reikalinga. Galite bent vieną pasižadėjimą/palinkėjimą parašyti ir jūs (“susituokti“, “nusipirkti naują mašiną“ ir pan.). Tokios dovanos gavėjas visus metus prisimins jus 🙂

wpid-ad187fad74ba7bd7a4b87b0ed93a9439.jpg

– Rinkinys šaltiems žiemos vakarams. Reikalingi keli nedideli stikliniai indeliai. Supilkite į vieną kakavos miltelių, į kitą mini zefyriukų, pridėkite gražias šiltas kojines bei linksmą šiaudelį.

wpid-3204b86f6d3de8b30724bb209612d7d2.jpg

– Pačios dekoruotas puodelis, lėkštutė ar pan. Indų, ant kurių galima tapyti, turėtumėte rasti rankdarbių, raštinių prekių ar smulkmenų parduotuvėse. Prie jų dažniausiai būna ir instrukcijos, ką daryti, jog piešinys greitai nenusivalytų.

– Karšto vyno rinkinys. Raudonas vynas, karšto vyno prieskoniai, apelsinas, citrina. Banalu? Parašykite nuotaikingą laišką su instrukcija, kaip reikia pasigaminti gardų karštą vyną. Tokią dovaną esu gavusi iš draugės. Labai miela ir šilta dovana 🙂

wpid-b4a189f102ae8fc954e77b1327590a7a.jpg

– Pačios gaminta uogienė, sausainiai ar kiti valgomi ir gražiai įpakuoti dalykai.

– Gal mezgate, siuvate ar užsiimate kitokiais rankdarbiais? Šalikas, pirštinės, maišelis kvapniems augalams ar dar kokia miela smulkmena tikrai privers nusišypsoti.

wpid-26d0ada584c6334305e88f2ae0deb0be.jpg

Čia tik kelios mintys. Dar paskaitykite įrašus apie nėriniuotas krikštynas bei padėkos dovanas mamai. Gal ir ten atrasite sau tinkamų minčių. Bet, svarbiausia, visame tame Kalėdiniame šurmulyje nepamirškite šių švenčių esmės – buvimas kartu, geras žodis, džiugus naujos pradžios laukimas yra geriausia, ką galite duoti šalia esančiam.

 

Kai norisi sočiai, bet be mėsos :)

wpid-20151017_211436.jpgJuk taip būna, tiesa? Noriu ko nors skanaus, nesunkiai gaminamo ir nekasdienio. Man šis varškės ir špinatų pyragas (o gal štriudelis) būtent toks. Vyrui jis irgi baisiai patinka, nors dažniausiai į mano kulinarinius eksperimentus žiūri skeptiškai. O va konditerinių ieškojimų jis labai laukia (taigi visi pyragai, sausainiai ir kitokie desertai dingsta, vos atsidūrę lėkštėje). Bet apie tai pakalbėsime kitą kartą 🙂 Taigi, sočiam varškės pyragui reikės:

– šaldytos bemielės tešlos (2 didesni lakštai)

– 300 g varškės

– 100 g špinatų

– 100 g fermentinio sūrio

– 100 g sviesto

– 1 kiaušinio trynys

– druskos, pipirų

Atšildome tešlos lakštus. Nuplautus špinatus apkepame su nedideliu kiekiu sviesto. Likusį sviestą išlydome. Į dubenį krečiame varškę, dedame apkeptus špinatus, įtarkuojame sūrį, įdedame druskos ir pipirų, įdedame kiaušinio trynį ir viską išmaišome. Tešlos lakštus šiek tiek pakočiojame, kad būtų plonesnis ir didesnis. Nepersistengiame :)! Imame vieną lakštą, jį gausiai patepame lydytu sviestu. Tuomet krečiame visą varškės masę. Sviestu patepame antro lakšto vieną pusę. Ir dedame ant varškės masės taip, kad sviestuota pusė liktų pyrago viduje. Lakštų kraštelius kruopščiai suspaudžiame, kad kepdamas turinys neišbyrėtų. Perkeliame šitą grožį į sviestu išteptą skardą, aptepame pyrago viršų lydytu sviestu ir dedame į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 45-50 minučių, kol gražiai parus.

Prie jo puikiai tiks grietinėlės padažas su pievagrybiais arba Bešamelio padažas.

Berašydama vėl užsimaniau jo pasigaminti 🙂

Sėkmės!

Rudeniška nuotaika namų jaukumui

wpid-20151016_164137.jpgDabar tas metas, kai ruduo neatrodo toks nepakeliamai liūdnas ir ilgas. Man labai patinka stebėti įvairiaspalvius miškus, o kad tų spalvų ir kvapo būtų namie – darau rudeninių lapų vainiką. Tai lengvai daroma dekoracija, tad galite į draugiją pasikviesti vaikus ar drauges. Dekoracijai pagaminti reikės:

– vainiko pagrindo. Aš naudoju susuktą iš tvirtesnės vielos, bet tiktų ir kitokios medžiagos. Svarbu, kad būtų patogu siūlu prie jo tvirtinti lapus. Tokių dalykėlių reiktų ieškoti tarp rankdarbių ar floristikos prekių,

– įvairiaspalvių klevo lapų. Jie patvariausi, todėl gaminant vainiką, nereikės bijoti, kad jie subyrės. Surinkus lapus, nereikėtų leisti jiems išdžiūti, nes bus sunkiau gražiai pritvirtinti lapus prie pagrindo. Aš paprastai prisirenku nemažai (mažu, pritrūks :)),

– paprasto plono siūlo.

Prie pagrindo pritvirtiname dvigubą siūlą. Ir pradedame prie jo tvirtinti po vieną lapą, taip lyg pintume vainiką. Kiekvieną lapą prie pagrindo pritvirtinu, apsukdama jį siūlu kelis kartus. Stengiuosi, kad vainike būtų ir mažų, ir didesnių lapų. Jei baigiasi siūlas, šalia jo pritvirtinu naują. Į vainiką galima įpinti šermukšnių šakelių ar kokių kitų rudens grožybių. Čia jūsų fantazijos reikalas! Pabaigtą vainiką kabinu ant laukinių durų, tačiau juo galima papuošti stalą ar kitą namų kampelį. Laikui bėgant džiūstantys lapai įgauna kitą formą ir spalvą, tad ir po kelių savaičių jis bus gražus. Tik atsargiai su žvakių deginimu šalia jo 🙂

Taigi lekiame rinkti rudeninių lapų ir dalinamės namų dekoravimo idėjomis 🙂

wpid-20151016_170036.jpg

wpid-20151016_173144.jpg


 

Prasidėjo obuolių pyrago sezonas


wpid-20150902_134913.jpg

Turiu pripažinti, jog gaminti desertus man patinka labiausiai 🙂 O šis obuolių pyragas mūsų orkaitėje kepa dažniausiai, nes vyras jį labai mėgsta. Tiesa, kartais aš vietoj obuolių įdedu ir kokios nors uogienės. Pyragas pagal šį Beatos Nicholson receptą visuomet pavyksta. Taigi reikės:

– 8 nedidelių obuolių

– 150 g cukraus

– 4 kiaušinių

– 70 g sviesto

– stiklinės kefyro

– 250 g miltų

– arbatinis šaukštelis kepimo miltelių

– šaukšto džiuvesėlių

– šaukšto rudojo cukraus

Kiaušinius išplakame su cukrumi iki baltų putų. Ištirpiname sviestą ir supilame į kefyrą. Kefyro ir sviesto mišinį supilame į plaktus kiaušinius ir išmaišome. Į miltus įmaišome kepimo miltelius ir išsijojame į mišinį. Įdedame cinamono arba meduolių prieskonių. Aš jo negaliu 🙂 Į tešlą įmaišome plonai pjaustytus nuluptus obuolius. Krečiame į kepimo formą. Aš naudoju atsegamą pyrago formą. Viršų apibarstome sumaišytais džiuvesėliais, ruduoju cukrumi ir šiek tiek cinamono. Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 45-50 minučių.

Vietoj obuolių galima naudoti uogienes, kriaušes. Nebijokite eksperimentuoti!

Gaivus jogurto pyragas

wpid-img_20150813_104202.jpgKalendorinė vasara beveik baigėsi, o sinoptikai vis džiugina (arba ne) naujomis karščio bangomis. Tokiomis dienomis nesinori nei virtuvėje suktis, nei sunkiu maistu skrandį apkrauti. Tik tam saldumo ieškančiam kirminui visai nesvarbu, kiek laipsnių už lango 🙂 Taigi vasara yra lengvų, gaivių desertų metas. Vieno tokio labai greitai pagaminamo pyrago receptas skrieja pas jus.

– 500 g Kuršėnų vyniotinio (naudoju šį, nes jis neapkrautas papildomais ingridientais)

– 900 g jogurto su braškėmis

– 2 valgomi šaukštai želatinos

– kelios saujos mėgstamų uogų ir pjaustytų vaisių

Želatiną užpilti šiltu vandeniu ir palikti kelioms valandoms išbrinkti. Vandens pilkite tiek, kad apsemtų ir dar šiek tiek liktų vietos, kur tai želatinai brinkti.

Supjaustome vyniotinį riekėmis ir išdėliojame pyrago formos dugną. Aš naudoju atsegamą torto formą. Į jogurtą įmaišau uogas ir supjaustytus vaisius be odelių. Šį kartą tai šilauogės ir nektarinai, bet tai tik fantazijos ir skonio reikalas.

Išbrinkusią želatiną gerai išmaišome, kaitindami ant viryklės (į indą su vandeniu statome indą su želatina). Tik neleidžiame užvirti. Suskystėjusią želatiną pilame į jogurtą, dar kartą išmaišome ir tuomet viskas keliauja ant paruošto pagrindo. Pyragą laikome šaldytuve kol sustings.

Tai tiek to darbo 🙂

Vietoj Kuršėnų vyniotinio galima naudoti sausainius, paprastą biskvitą. Vietos fantazijai į valias 🙂

Švenčiame krikštynas

wpid-agfp3077-edit.jpg

Prieš kelias savaites šventėme dukrytės krikštynas. Mūsų šeimai ši šventė svarbi, todėl ir ruošėmės nuoširdžiai. Įvairiuose interneto puslapiuose ieškojau patarimų dėl dovanų krikšto tėvams ar seneliams, šventės vietos puošybos ir kitų smulkmenų, bet reikia pripažinti, jog nieko pernelyg naudingo neradau. Todėl pasidalinsiu mūsų patyrimais, organizuojant jaukią šventę. Galbūt kai kurias idėjas galėsite pritaikyti ir kitokioms progoms.

Pirmiausia rinkausi pačią šventės viziją. Tokia diena man dvelkia tyrumu, lengvumu, tad norėjau, jog dukrytė taip pat atrodytų kukliai. Lengvai krentanti, nevaržanti judesių nėrinių suknelė buvo puikus pasirinkimas. Tokią radau “N&U“ parduotuvėje. Suknelė ir padiktavo visą šventės stilistiką. Nėriniai! Dukters ansamblį užbaigė tokio pačio stiliaus galvos juosta su šilko gėlėmis iš “Vaikų salonas“.

Krikštynoms pasirinkome Palangos Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią. Po ceremonijos vykome į Birutės botanikos parką  fotosesijai. Tam puikiai tiko pledas, patiestas ant žolės, keli indeliai uogų ir žaislinis meškiukas bei medinė vardo raidė, keliaujantys kartu nuo nėštukės fotosesijos. Gražiausias šventės akimirkas įamžino “Foto plunksna“, kurie fiksuoja svarbiausius mūsų šeimos virsmus. Puiki draugystė, prasidėjusi nuo mudviejų vestuvių! Po lengvo pikniko tarp fotoaparatų blyksčių   patraukėme į viešbutį “Palangos vėtra“. Pasitikiu jame esančio restorano “Pelikanas“ virtuvės šefų profesionalumu. Kokybiškai, skaniai, skoningai. Puikiai! Saldžiu stalu rūpinosi “Baker Street“. Žemai lenkiu galvą, nes skanesnio torto dar nesu ragavusi 🙂

wpid-img_2311-edit.jpg

Norėjau privačios erdvės, kurioje ir maži, ir dideli svečiai jaustųsi patogiai ir jaukiai, todėl rinkausi ne restoraną, o pobūvių salę. O ir mano vaizduotė galėjo padirbėti, ruošiant dekoracijas 🙂 Taigi medžiagų parduotuvėje įsigijau apie 80 metrų nėrinių juostelių 🙂 Jomis aprišau keletą 0,5 l ir 1 l stiklainių, kurie tapo puikiomis vazomis ant vakarienės stalo. Tos pačios juostelės klijuotos ir ant mažų skaidrių Žvakidės (naudojau paprastus skystus klijus popieriui). Sukarpytos nėrinių juostelės įsitaisė ir ant desertų stalo – tiesiog patiestos greta viena kitos, jos subtiliai pagyvino baltą staltiesę.

wpid-img_2338-edit.jpg

 

wpid-agfp3087-edit.jpg

 

Virš vakarienės stalo skirtinguose aukščiuose sukabinome baltus popierinius žibintus ir baltus Pom Pons. O virš desertų stalo – girlianda. Ant balto storesnio siūlo vienodais tarpais suklijavau per pusę perlenktas servetėles (tokias dažnai naudoja kavinės po kavos puodeliais). Jų rasite kiekviename prekybos centre. Tas pačias medžiagas naudojau ir kitokioms girliandoms. Joms pagaminti reikia siūlo su adata. Tuomet imame vieną servetėlę, ją sulankstome, lyg norėtume karpyti popierinę snaigę. Po to, šiek tiek išlanksčius, su adata perveriame siūlą per patį centrą. Padarome mazgą tokiu atstumu, kur norėsime verti kitą servetėlę. Ir taip darbuojamės kol neatsibosta 🙂 Paprasta ir gražu – puikus derinys! Šios servetėlės buvo naudojamos ir dovanų vyniojimui. Kiek daug būdų joms panaudoti, tiesa?

wpid-20150711_230554.jpg

Apie dovanas. Krikštatėviams dovanojome po specialiai jiems su vertą rožinį, tikėdamiesi, jog jis padės sunkią akimirką. Taip pat, šmaikštų rankų darbo ženkliuką iš “ČIA TU?“.

wpid-received_736049029856427.jpeg

wpid-20150717_220305.jpg

Seneliams dovanojome po knygelę su vaikiškomis maldomis. Tam, kad taipogi prisidėtų prie krikščioniško ugdymo bei rankų darbo nuotraukų albumą, kurį patys galės pildyti anūkės nuotraukomis.

wpid-20150714_220006.jpg

Po visų dovanų dalybų, pasiūlėme svečiams ką nors pažadėti mažajai šventės kaltininkei. Tik vyras pasiūlė tai padaryti daug išradingiau. Užsakėme medinį ūgio matuoklį iš “Etno design“ su tokiomis stilizuotomis šakelėmis, ant kurių svečiai sukabino savo pasižadėjimus, tačiau susietus su konkrečiu dukrytės ūgiu. Tarkim, kai jos ūgis bus 104 cm, krikštatėvis vesis į zoologijos sodą 🙂 Taigi ūgio matavimas bus dar smagesnis!

Štai tokios nėriniuotos buvo Lėjos krikštynos 🙂

Patarimai:

– rinkitės erdvę šventei, patogią ir saugią vaikams

– rinkitės patikrintus maisto tiekėjus, taip sutaupysite ne vieną nervų ląstelę

– pažvelkite kūrybiškai ir dekoracijoms neleiskite nei daug pinigų, nei daug laiko

– jei šventėje dalyvaus mažų vaikų, pasirūpinkite jų užimtumu (piešimas, muilo burbulai, vaikiška muzika ir panašūs smagumai)

Smagaus švenčių planavimo!

 

Ir eiliniam rytui, ir netikėtai viešniai

wpid-20150607_113813.jpg

Tokiais sumuštiniais vaišino bičiulė Aušra prieš kelerius metus. Nuo to laiko, jie dažnai lankosi ant mūsų vaišių stalo. Paprasti, gardūs, sveiki. Net vyrukai juos mėgsta! Siūlau patobulintą Aušros sumuštinių variantą.

Taigi dviem asmenims reikės:

– prancūziško batono

– avokado

– pomidoro

– tepamos varškės užtepėlės

– šviežiai maltų  juodųjų pipirų

– saujos mėgstamų žolelių

– kelių baziliko lapelių

– alyvuogių aliejaus ir Modenos balzaminio padažo apšlakstyti

Batono riekes aptepame varškės užtepėle (aš renkuosi Vilkyškių pieninės su žalumynais), ant viršaus dedame po gabalėlį riekėmis pjaustyto avokado ir pomidoro. Apibarstome šviežiai maltais pipirais, bazilikų lapeliais, kitomis mėgstamomis žolelėmis. Apšlakstome alyvuogių aliejumi ir Modenos balzaminiu padažu.

Tiekiame ant stalo ir stengiamės nenusikąsti pirštų 🙂

Ką maistas daro su mumis?

wpid-20150430_183656.jpg

Nesu išprotėjusi dėl ekologijos. Greičiau – praktikuojanti ekologiškų produktų mėgėja. Dažniausiai mano krepšelyje ekologiškos veido ir kūno priežiūros priemonės, šiek tiek dekoratyvinės kosmetikos, drabužių skalbikliai, kai kurie maisto produktai. Apie kosmetiką ir kitą chemiją pakalbėsime kitą kartą, o dabar – apie maistą.

Visiems seniai aiški tiesa, jog pagrindiniai pasaulėžiūros, higienos, mitybos, bendravimo ir kitokie pagrindai ateina iš šeimos. Tėvų namuose buvo gaminami paprasti patiekalai, bet visuomet stengtasi naudoti natūralius produktus. Todėl ir savarankiškai gyvendama maitinuosi labai panašiai. Na gerai, būdavo tų užsukimų į greito maisto restoranus po kokio nors vakarėlio 🙂 Spaudoje apstu straipsnių apie tai, ką valgyti norint būti ilgaamžiu, sulieknieti, turėti energijos ir panašiai. O kur dar pastaruoju metu populiarios diskusijos – visgi sveika gerti pieną, kavą, būti vegetaru ar ne? Todėl į rankas paėmiau Guodos Azguridienės knygą “Maistas: ką mes darome su juo ir jis su mumis“. Ekologiškų produktų parduotuvių “Livinn“ savininkė pateikia savo įžvalgas apie valstybės politiką maisto produktų pramonės klausimais, lygina skirtingas mitybos sistemas ir dar daug naudingos informacijos. Pripažinsiu, pradedu dar atidžiau rinktis produktus, kuriuos noriu vartoti. Ne dėl išpuikimo – dėl suvokimo, kokiomis ligomis galiu susirgti. Juk mūsų seneliai visą gyvenimą valgė natūralų, minimalų kiekį pesticidų turintį maistą, kosmetikos praktiškai nenaudojo. Tėvų mityba tokia buvo maždaug iki 30-35 metų, mano kartos – iki 15-20 metų, o mūsų vaikų…? Kodėl taip drąsiai čia užsiimu skaičiavimais? Todėl, kad esu šventai įsitikinusi, jog maisto produktai su įvairiais cheminiais priedais mūsų maiste pradėjo vyrauti prieš 15-20 metų. Todėl sveikatos specialistai ir gąsdina, jog ligos “jaunėja“ ir onkologinėmis, kraujotakos sistemos ar kitomis ligomis serga vis jaunesni asmenys. Žodžiu, užtenka man čia pamokslauti 🙂 Grįžtant prie mitybos įpročių suformavimo vaikystėje, rekomenduoju perskaityti šią knygą ir pamąstyti ar tikrai nenorėtumėte atsisakyti kai kurių produktų arba pakeisti juos kitais. Beje, ar žinote, jog džiovintų abrikosų spalva yra visai ne skaisčiai oranžinė? Atsakymas – minėtoje knygoje.