Slaptos Klaipėdos vietos

Na, gal jos kai kuriems ir nėra jau tokios slaptos, tačiau nutariau surašyti mėgstamų Klaipėdos vietų gidą, kad kitą kartą, kai norėsite “nueiti kur nors kavos“, ilgai nereikėtų sukti galvos. Kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama, tad mano pasirinkimai galbūt jums pasirodys neįdomūs, todėl rašydama šį tekstą, noriu paskatinti ir jus atrasti mieliausias ir unikaliausias Klaipėdos (ar kokio kito miesto) vietas. Atradimo džiaugsmas yra toks nuostabus!

Ko gero, niekas negali paneigti, jog dažniausiai su draugėmis, mamomis, broliais ar seserimis susitinkame prie kavos puodelio, todėl šį kartą rašau apie mieliausias vietas, skirtas kavos ragavimui. Man šiek tiek pabodo paauglių okupuotos tinklinės kavinės su daugybe kavų pavadinimų ir ne pirmos jaunystės desertais. Todėl siūlau užsukti:

1. KAVOS ARCHITEKTAI. Įsikūrę H. Manto g. 9, darbo dienomis dirba nuo ankstyvo ryto, todėl spėsite užsukti ir gardžiam rytiniam kavos puodeliui. Tiesa, darbo dienomis durys užsidaro 19.00 val, o šeštadienį – dar anksčiau. Kodėl ši vieta? Nes čia kavą ruošia šios kavinės įkūrėjai – architektas Vytautas ir dizainerė Lina, kurie yra malonūs ir mylintys kavą, skleidžiantys lėtą kavos vartojimo kultūrą. Čia taip pat galite paprašyti išskirtinės ar ypatingu būdu paruoštos kavos, paragauti namų gamybos ledų ar kokį kitą skanėstą, 0 interjeras šviesus ir “išgrynintas“, kad niekas netrikdytų malonumo geriant kavą 🙂 Daugiau apie juos skaitykite čia: www.kavosarchitektai.lt arba Facebook: @KAVOSARCHITEKTAI
2. COFFEE KING. Įsikūrę H. Manto g. 13/Daukanto g. 10, darbo dienomis dirba nuo 07.30 val iki 22.00 val, savaitgaliais – atsidaro vėliau. Kodėl čia? Nedidelė, jauki kavinė su maloniomis baristomis, skania kava ir šviežiais desertais. Atsimenate kultinį serialą “Draugai“? Tai šioje kavinėje jautiesi, lyg sėdėdamas filmavimo aikštelėje 🙂  Toks jausmas mane apima dėl savito interjero ir lengvo šurmulio. Daugiau apie juos skaitykite Facebook: @coffeekingklaipeda
3. PAS BETĄ. Įsikūrę Mažvydo al. 6, darbo dienomis dirba nuo 07.30 val iki 18.00 val, savaitgaliais – trumpiau. Kodėl čia? Žinote, kartais norisi tokios sausainiais kvepiančios vietos su gėlėtais tapetais, kaip pas močiutę ar tetą 🙂 Ir dar kartais norisi labiau deserto nei kavos. Šioje vietoje kepiniai gaminami be maisto priedų (garsiai tai deklaruojama), labai dažnai jų lentynose rasite ir žaliavalgiškų, veganiškų desertų, galėsite vietoje kavos skanauti sveikuolišką kokteilį. Daugiau apie juos skaitykite čia: www.pasbeta.lt arba Facebook: @sula.baras
4. VANILĖS NAMAI. Įsikūrę H. Manto g. 3, darbo dienomis dirba nuo 09.00 val iki 20.00 val., savaitgaliais atsidaro vėliau. Kodėl čia? Ši vieta pristato save Prancūzijos dvasia alsuojančiu desertų butiku, todėl kai norite pabūti šiek tiek pretenzingi, o akys yra išsiilgusios preciziškai glazūra aplieto deserto – siūlau užsukti čia. Tiesa, interjeras labiau dvelkia skandinavišku minimalizmu. Daugiau apie juos skaitykite čia: www.vanilesnamai.lt arba Facebook: @vanilesnamai.lt
5. LA MAISON DU CROISSANT. Įsikūrę Turgaus g. 11, darbo dienomis dirba nuo 09.00 val iki 21.00 val, savaitgaliais – atsidaro vėliau. Kodėl čia? Jei jums patinka Paryžietiškos manieros interjeras ar šviežūs prancūziški raguoliai – rinkitės šią vietą. Teisybės dėlei turiu pasakyti, jog šioje vietoje ragauju tik kavą ir raguolius ar kitas šviežias bandeles, nes kiti patiekalai yra neverti dėmesio (bent jau iki šiol). Daugiau apie juos skaitykite Facebook: @lamaisonducroissant

Tai štai tokie mano pasiūlymai kitam jūsų kavos puodeliui 🙂 Dar būtinai parašysiu apie mėgstamiausias vietas vakarienei ir vakarėliui su draugais. Smagių atradimų!

Kodėl nutariau rašyti knygą

Artėjant lapkričio 1-ajai prisimename išėjusius artimuosius, lankome juos kapinėse ir, dažniausiai, atsisveikiname iki kitų metų lapkričio pradžios. Ir kasmet, anksčiau buvę ryškūs, prisiminimai apie juos pradeda blankti visame kasdienio gyvenimo chaose. Ko gero, prieš kokius 8-9 metus mokyklos laikų draugė Alina papasakojo, jog padarė savo senelių vaikystės įspūdžių audio įrašą ir dar surašė viską ant popieriaus. Šauni ta mano Alina, kad sugalvojo tai padaryti anksčiau nei aš  🙂 Aš per tuos metus netekau trijų senelių… Ir tik gimus dukrai susimąsčiau, jog jau ne visas istorijas, kurias man pasakojo linksmoji babytė galėčiau taip lengvai atkartoti. O būtent jos jaunystės prisiminimai ir linksmi pasakojimai yra tai, su kuo asocijuojasi mano vaikystės vasaros ir savaitgaliai kaime. Ir aš tikrai noriu, kad mano vaikai žinotų visas tas istorijas. Visus mano tėvų prisiminimus. Ir mano pačios. Manau, kad tai svarbu. Todėl pradėjau rašyti savo šeimos istoriją 🙂 Pradėjau nuo savo prosenelių, nes mano mamos pagalba galėjome aprašyti pagrindinius jų gyvenimo įvykius. Dar ne vieną valandą kalbėsime su tėčiu ir mano seneliu apie jų giminę. Tai ilgas procesas, bet galutinis rezultatas tikrai to vertas. Šeimos knygos dar nebaigiau, nes turiu pripažinti, jog gana epizodiškai prie jos prisėdu, bet viešai pasižadu ją užbaigti iki kitų metų vasaros 🙂 Dalinuosi tokio projekto idėja ir su jumis, nes tikrai tikiu, jog gražiai įrišta knyga, kurioje nugulę svarbiausi kelių giminės kartų įvykiai, taps tikra šeimos relikvija. Ir tokiai knygai parašyti tikrai nereikia mūzos, sėdinčios šalia kompiuterio klaviatūros 🙂 Tiesiog traukite į dienos šviesą visus savo, tėvų, senelių, o jei galite – ir prosenelių prisiminimus. O gal vėliau jus aplankys įkvėpimas ir kitokiai literatūrinei kūrybai 🙂

Tad linkiu ramybės šiomis dienomis ir ilgų pokalbių su artimaisiais apie praeitį.

Vonios druska su levandomis

Kai dienos tokios darganotos, taip ir norisi šiltos vonios, arbatos ir geros knygos. Tada iš visų kampų suneši žvakes, į vandenį pripili visokio marmalo ir mėgaujiesi sintetiniu neaiškiu kvapu 🙂 O gal kitą kartą į vonią pilkite levandomis kvepiančią druską? Vos kelios sudedamosios dalys, o jausitės taip, lyg vaikščiotumėt po Provanso laukus.

Taigi jums reikės:

• stambios jūros druskos (rasite maisto prekių parduotuvėse)
• džiovintų levandų žiedų (rasite parduotuvės “PROMO Cash & Carry“ prieskonių lentynoje, specializuotoje prieskonių, muilo ar natūralios kosmetikos parduotuvėje. Aš jų prisiskyniau tėvų sodyboje ir dar šiek tiek įbėriau nusipirktų iš “PROMO Cash & Carry“)
• šiek tiek avokadų ar kito, jums patinkančio, nerafinuoto aliejaus
• levandų eterinio aliejaus (levandos yra kelių rūšių, tad ir jų eteriniai aliejai kvepia šiek tiek skirtingai, todėl rinkitės jums mieliausią kvapą iš patikimo pardavėjo, antraip, eterinio aliejaus nauda jūsų kūnui bus abejotina)

Visam kiekiui druskos (1 kg) naudojau 3 žiupsnius levandų žiedų, 20 lašų levandų eterinio aliejaus, 2 valgomuosius šaukštus avokadų aliejaus. Viską sumaišiau ir įbėriau į gražų stiklinį indą. Druska nuo aliejaus nebus šlapia, tačiau nebe tokia sausa ir biri. Paskui nusprendžiau, kad dalį mišinio galiu paversti kūno šveitikliu 🙂 Taigi, apie 400 g druskos mišinio pagardinau dar 4-5 šaukštais avokadų aliejaus. Svarbu, kad kūno šveitiklis būtų pakankamai drėgnas, nes stambi druska nėra tokia miela odai, kaip smulkūs šveitikliai. Štai ir viskas!

Tai gali tapti labai miela dovanėle mamai, sesei, draugei 🙂 O jūsų vonios lentynoje nebeliks vietos dar vienai ar kelioms sintetinėms kosmetikos priemonėms!

Daugiau idėjų dovanoms rasite čia: Kalėdų karštinė artėja!

Daugiau natūralių produktų jūsų kasdienėms grožio procedūroms rasite čia: Grožiui – virtuvės spintelių turinys

Šokoladinis aviečių ir maskarponės sūrio pyragas

Šiuo metu dera rudeninės avietės. Ne išimtis ir tėvų užmiesčio sodyba, kurioje šakos tiesiog linksta nuo šių gražuolių uogų. Jei jūsų šaldiklis pilnas trintų aviečių, o sandėliukas – skaniausios aviečių uogienės – tuomet atėjo metas nuodėmingam šokoladiniam pyragui su avietėmis ir maskarponės sūriu. Man dažnai patinka eksperimentuoti, gaminant maistą. O derliaus metu mano galva tiesiog sproginėja nuo minčių apie galimus derinius viename ar kitame patiekale 🙂 Ir drąsiai galiu sakyti, kad avietinis eksperimentas buvo LAAAABAI vykęs 🙂 Iš karto noriu nuraminti, jog pyragas tikrai nesudėtingas. Pradedam:

• šokoladinis biskvitas, supjaustytas į 3 sluoksnius (aš naudojau paprasčiausią šokoladinį, jau supjaustytą biskvitą, tačiau jei turite noro ir laiko – būtina jį išsikepti pačiai)
• 500 g. maskarponės sūrio
• 4 kiaušinių baltymai
• pusė indelio kondensuoto pieno
• 500 g. šviežių aviečių
• 3-4 šaukštai cukraus
• 200 g. šokolado
• pusė stiklinės pieno
• puodelis nesaldintos vaisinės (ar kitokios rūgštokos) arbatos

Užplikome stiprios vaisinės arbatos ir leidžiame jai atvėsti. Avietes sutriname su cukrumi. Jei norite – galite palikti 20-30 aviečių pyrago papuošimui (aš šį kartą to nedariau:) ). Kiaušinių baltymus išplakame iki standžių putų. Juos įmaišome į kondensuotą pieną. Jei kiaušinių baltymai ir sukris – nieko tokio 🙂 Pyragas vistiek bus be galo skanus.  Į gautą masę atsargiai įmaišome maskarponės sūrį. Gražioje lėkštėje, kurioje bus pyragas, dedame pirmąjį biskvito sluoksnį, jį apšlakstome arbata. Tuomet tepame trintų aviečių sluoksnį, o ant jo maždaug pusę maskarponės sūrio masės. Ant užteptos maskarponės sūrio masės galime kai kur palašinti trintų aviečių. Ir vėl kartojame viską nuo pradžių: dedame antrąjį biskvito sluoksnį, jį nestipriai paspaudžiame, kad pyragas “nenučiuožtų“ į kurią nors pusę, biskvitą apšlakstome vaisine arbata, aptepame trintomis avietėmis, dedame likusią maskarponės sūrio dalį, dar šiek tiek palašiname trintų aviečių. Tuomet ant pyrago keliauja paskutinis biskvito sluoksnis, kurį vėl meiliai paspaudžiame, apšlakstome arbata, patepame trintomis avietėmis. Ant silpnos ugnies ištirpiname šokoladą ir įmaišome pieno, kad masė būtų skystesnė ir lengviau apsiteptų pyrago viršus bei šonai. Taigi, šokoladinį gražuolį apipilame tirpintu šokoladu, papuošiame avietėmis ir dedame į šaldytuvą nakčiai. Vualia! Ko gero, sekantį rytą spjausite į visas neseniai pradėtas dietas 🙂 Tokį pyragą, ką ten pyragą – visą tortą – galite drąsiai dėti ir ant šventinio stalo!

Skanių eksperimentų 🙂

Vasariškas šerbetas

Kaip man patinka vasaros uogų sezonas! Tada mūsų namuose desertų vietą garbingai užima didelės uogų ir vaisių lėkštės. Vasarą net nesinori sočių pyragų, na, nebent kokio kokybiško šokolado gabaliuką 🙂 O dar vasarą labai pravartu turėti ledų formelių, į kurias supylus norimą skystį, gaunasi gaivūs ir sveiki ledai. Jeigu ieškosite kur jų įsigyti, tai tikrai rasite didžiuosiuose prekybos centruose, internetinėse parduotuvėse. Tačiau žiūrėkite, jog pagaliukas, kuris bus ledo viduje, būtų su skylutėmis. Dėl tų skylučių pagaliukas tvirčiau laikosi, kai bandote ištraukti ledą iš formelės. Ir smagiausia yra tai, kad gaminant ledus, galite eksperimentuoti kiek tik širdis geidžia! Šį kartą šeimynai pasiūliau mėlynių, nektarinų ir ananasų šerbetą.

6-8 ledams reikės:

– saujos mėlynių

– 2 prinokusių nektarinų

– pusės prinokusio ananaso

Elektriniu trintuvu sutriname mėlynes ir nektarinus (nektarinus prieš tai nulupame ir išimame kauliukus) ir gautą masę supilame į formeles iki jų pusės. Atskirai sutriname ananaso skilteles (be žievės ir viduryje esančios šerdies) bei užpildome formeles. Sudedam pagaliukus ir dedame į šaldiklį.

Po kelių valandų turėsime natūralius, be pridėto cukraus, gaivius ledus.

Jeigu liko kurios nors šerbeto masės, supilkite ją į ledų kubelių formeles ir vėliau galėsite tokiais šerbeto ledukais paskaninti geriamą vandenį 🙂

Skanių eksperimentų ir gaivių vasariškų dienų!

 

Kaip apelsinai užkariavo mano kosmetinę

Aš visuomet esu už tai, jog lietuvių kūrėjai kurtų. Ir kuo daugiau! Drabužių, aksesuarų, kosmetikos, interjero detalių ir viso kito, kas tik šauna į galvą. Kuriantis žmogus yra gražus žmogus. Čia toks lengvas poetinis nukrypimas 🙂 Kalbu aš apie prekės ženklą “Uoga uoga“, kurį stebiu, ko gero, nuo jų įsikūrimo ir pirmųjų publikacijų spaudoje. Dvi jaunos veiklios mamos pradėjo gaminti kremus, veido kaukes namie, kol visa tai užaugo į pakankamai plačią natūralios kosmetikos liniją. Turiu pasakyti, jog jų istorija mane įtikina, tačiau kodėl tik dabar pabandžiau “Uoga uoga“ produktų? Ko gero, tai mano vidinis įsitikinimas, jog tokie maži ir “kitokie“ gamintojai turėtų atsirasti natūralios kosmetikos parduotuvių lentynose, lietuviškų prekės ženklų boutique lentynose ar kitose vietose, kurios būtų artimos tokio gaminio siunčiamai žinutei. Bet ne tradiciniuose didžiuosiuose prekybos centruose. Tai tam vidiniam pasipriešinimui nugalėti prireikė kelerių metų. O, jau girdžiu balsus: “Vajė, kokia įnoringa…“ Tebūnie, kalbėkite 🙂 Taigi, stabteliu prie tarp didelių lentynų įspraustą “Uoga uoga“ stendą. Pavadinimai žaismingi, stendo lentynose – ne tokia žaisminga netvarka 🙂 Kadangi mano oda linkusi būti jautri, stveriu kremą normaliai ir jautriai odai “Oranžinis debesėlis“ su apelsinų žiedais ir mandarinais. Ir tadam..! Esu maloniai nustebinta lengvos tekstūros, gaivaus apelsinų kvapo, odos glotnumo. Žinote tą jausmą, kai ištariate “Hmmm…“  ir pakeliate antakį, likusi maloniai nustebinta neįmantraus produkto, patiekalo, nedėkingo vaikino ar kokio kito velnio, kurį mintyse jau seniai buvote nurašiusi 🙂 Čia buvo tas jausmas 🙂 Ir mano pažintis su šia “Soil Association COSMOS Natural“ organizacijos sertifikuota lietuviška kosmetika tik prasideda. Taigi pats kremas “Oranžinis debesėlis“ savo sudėtyje turi saldžiųjų migdolų, simondsijų, sviestmedžių aliejaus iš ekologinių ūkių, mandarinų eterinio, apelsinų žiedų eterinio aliejų, ramunėlių ekstrakto. Jau galite įsivaizduoti kokį naudingą darbą visi šie komponentai atlieka ant jūsų odos. O dabar ne apie tokius tyras kremo sudedamąsias dalis 🙂

– Cetyl Alcohol (rašau taip, kad būtų lengviau atpažinti komponentą ant pakuotės ir rasti informacijos internete) yra naudojamas, kaip kremo tirštiklis. Jis gali sudirginti, sergančių egzema, odą.

– Benzyl Alcohol naudojamas pageidaujamam produkto kvapui išgauti, gali turėti antibakterinių savybių. Gali atsirasti alerginių odos reakcijų. Nepatariama naudoti kosmetikos su šiuo komponentu, naujagimių odos priežiūrai.

Ant pakuotės rasite ir daugiau gąsdinančių pavadinimų, bet atidžiau paieškojus informacijos, suprasite, kad bent jau šis kremas tikrai drąsiai gali būti tepamas ant jūsų veido. Tikrai pasižadu pabandyti ir kitos “uogų“ produkcijos, o linijos įkūrėjoms linkiu nepristigti kūrybiškumo!

Noriu būti jaunesnė penkmečiu!

Ar dažnai taip būna, jog pažvelgus į veidrodį pastebite ne spindinčias akis, o raukšles apie jas? Man būna… Ypač gimus dukrytei, kai saldus ir ilgas miegas bei dažnos SPA procedūros tapo veikiau išimtis, nei kasdienio gyvenimo taisyklė. Esu skeptiška visokių botulinų, haliuronų, placentų atžvilgiu, todėl pamačiusi Klaipėdoje organizuojamą veido masažo vakarą, pamaniau, jog pasiėmusi mamą už parankės, ten būtinai sudalyvausiu. Ir dar atjaunėsiu bent jau penkmečiu 🙂 O ką? Juk svajonės nekainuoja 🙂 Taigi mudvi su mama, svajodamos apie panacėją nuo senėjimo, nulėkėme į paskaitą. Ją vedė Monika Diburienė , “Revitonica“ veido ir kaklo fitneso mokyklos atstovė Lietuvoje, kuri yra publikavusi ne vieną straipsnį apie jaunystės išsaugojimą ne kosmetikos, o rankų pagalba. Man, tiesą sakant, veido ir kaklo fitnesas skamba juokingai, bet vakaras buvo ilgas ir įdomus. Sužinojome, jog efektyviausias būdas stabdyti senėjimą yra veido raumenų masažas arba fitneso pratimai. Juk jie laiko mūsų odą, o laikui bėgant, raumenys trumpėja, nyksta ir taip formuojasi raukšlės. Labai nesiplėsiu su teorine informacija, tik paskatinsiu kiekvieną mūsų paieškoti galimybių dalyvauti tokiame renginyje arba “Revitonica“ mokyklos mokymuose. Net ir keli veido fitneso pratimai, kuriuos mokėmės tą vakarą, padeda atsipalaiduoti, pakelti antakių liniją, sumažinti kaktos raukšles, mimikos raukšles apie akis ir lūpas. Apie kokį nors matomą rezultatą galima kalbėti po mėnesio tokios kasdienės mankštos. Aš, tiesą sakant, kartais pamirštu dienos šurmulyje ir pavalgyti, tai ką jau kalbėti apie kažkokius veido masažo ar fitneso pratimus 🙂 Todėl penkmečiu dar neatjaunėjau 🙂 Bet vilties neprarandu! O jei rimtai, tai iš tiesų verta pasidomėti technikomis, kurios padeda bent šiek tiek sulėtinti senėjimo procesą. Juk visos norime atrodyti jaunesnės, nei iš tiesų esame 🙂

Švytėkime!

Diena be dietų!

Taip taip, Pasaulyje yra minima ir tokia diena 🙂 Ir sakyčiau, labai teisingai. Kiek gi galima save varžyti? Tad tokią puikią dieną reikia švęsti! Gal šį kartą apsieisim be porcijos cepelinų… Geriau pabandykime ką nors labiau elegantiško 🙂 Sūrio pyragas šiam tikslui bus pats tas. Labai lengvai gaminamas, o skonis ne ką prastesnis nei tų, kuriuos su drauge Giedre gaminome kulinarinės studijos “Baker Street“ mokymuose (kas ta kulinarinė studija ir ką joje galima veikti, galite daugiau paskaityti kitame mano įraše). Tai pradedam:

– 2 pakeliai klasikinio skonio sausainių “Selga“

– 200 g sviesto

– aliejaus kepimo formai ištepti

– 375 g (3 dėžutės po 125 g) “Philadelphia Light“ sūrio

– 1 skardinė saldinto kondensuoto pieno

– 2 kiaušiniai

– 1/2 citrinos sulčių

Sausainius elektriniu smulkintuvu sumalame iki miltų. Užpilame lydytą sviestą ir maišome, kol masė tampa vientisa. Į aliejumi išteptą apskritą atsegamą formą dedame sausainių masę ir formuojame piršto storio pagrindą bei kelių centimetrų aukščio sienelę. Visą kepimo formą dedame į šaldytuvą ir paliekame apie 20 minučių. Iki 180 laipsnių įkaitiname orkaitę.

Į dubenį sukrečiame sūrį, supilame sutirštintą pieną, įmušame kiaušinius ir gerai išsukame iki vientisos masės. Įpilame citrinos sulčių ir išmaišome. Masę supilame į sausainių pagrindu išklotą formą ir dedame į įkaitintą orkaitę.

Kepame apie 50 minučių, kol gražiai paruduos paviršius. Jokiu būdu neatidarinėkite orkaitės, nes pyragas sukris. Išjungus orkaitę, apie 15 minučių paliekame pyragą joje. Po to, atidarome orkaitės dureles tik tiek, kad galėtume į tarpą įstatyti kokį medinį šaukštą. Tokiu būdu atsiranda nedidelis tarpas, pro kurį į orkaitę patenka oras, bet ne per staigus jo gūsis. Po 15 minučių oro temperatūros orkaitėje ir išorėje susivienodins dėl to palikto tarpelio. Ir tada jau galima traukti gražuolį laukan 🙂 Paprastai jis valgomas šaltas, bet mes jį “sukapojame“ tik ištraukus iš orkaitės 🙂

Ech, dažniau tų dienų be dietų…

P.S. Apačioje nuotrauka iš sūrio pyragų mokymų “Baker Street“ studijoje, kurioje gaminome tokius šedevrus. Būtinai pasidalinsiu receptu ir patarimais, kai kurį nors gaminsiu namų sąlygomis (be profesionalo sufleravimų, įmantrių orkaičių ir pan.)

Ledų niekada nebūna per daug!

Tam tikrai pritartų mano tėtis. Ir vyras. Ir dukra 🙂 Nors lauke dar tikrai ne vasara (net ir pavasariu dar nekvepia!), bet vis dažniau namiškiai kaišioja nosis į šaldiklį, ieškodami ledų. Nereikia net pasakoti, jog naminių ledų skonis visiškai skiriasi nuo parsineštų iš parduotuvės. O juos gaminant ir eksperimentams vietos apsčiai 🙂 Šį kartą siūlau obuolių pyrago skonio ledų receptą. Toks jau labai “restoraninis“ pavadinimas 🙂 Jei paprasčiau – ledai su obuoliais ir cinamonu, bet pirmasis variantas skamba iškilmingiau! Gamyba nesudėtinga, o skonis puikus. Mano vyras, nemėgstantis cinamono, kerta šiuos ledus čepsėdamas.

Reikės:

– 1 puodelio pieno

– 350 ml grietinėlės

– 2 kiaušinių trynių

– 2 nedidelių saldesnių obuolių

– šaukšto cinamono

– 100-150 g cukraus

– vanilės esencijos

Sutarkuokite burokine tarka nuluptus obuolius, apibarstykite cinamonu ir šaukštu cukraus. Puode kaitinkite pieną ir likusį cukrų, bet pienui užvirti neleiskite. Atsargiai įmaišykite kiaušinių trynius, obuolius su cinamonu ir dar šiek tiek pakaitinkite. Nukėlę puodą nuo ugnies, įmaišykite šiek tiek vanilės esencijos ir palikite pastovėti 2-4 valandas uždengtame puode. Tuomet įmaišykite grietinėlę, viską gerai išplakite ir supilkite į indą, kuriame šaldysite. Rinkitės tokį indą, kuriame būtų lengva pamaišyti stingstančius ledus. Tai reikėtų daryti bent 4 kartus, kas pusvalandį. Ištraukite iš šaldiklio, pamaišykite nuo kraštų link centro ir vėl padėkite į vietą. Žinau, kaskart valios atsiranda vis mažiau, kad bemaišant nenugriebti kokio šaukšto paragavimui 🙂

Galite vėliau eksperimentuoti ir vietoje obuolių su cinamonu naudoti mėtas bei šokoladą, bananus, tortų pabarstukus, mango ar persikų minkštimą. Laisvė jums ir džiaugsmas jūsų artimiesiems 🙂

Skanaus!

Gaminame kilimą

Prieš kurį laiką rašiau apie tai, kaip nusprendžiau sukurti savo laimės planą. Galite apie tai paskaityti čia. Žadėjau, jog dar būtinai papasakosiu kaip man sekasi jį vykdyti. Vienas to plano punktų sako, jog turiu sugalvoti sau mielą mėnesio projektą. Jau įsivaizduoju jūsų veido išraiškas ir pirštų sukiojimus prie smilkinio… Bet leiskite man tęsti 🙂 Esu iš tų, kurios dažnai pradeda kokį darbą, reikalaujantį ilgo laiko ir jo nepabaigia. Mama šioje vietoje pritariamai linksėtų galva ir rodytų pirštu į kalną popierinių servetėlių bei priemonių dekupažui (kažkaip sėkmingai tai sandėliuojama tėvų namuose), stirtą namų interjero žurnalų ar studijų laikų dokumentų, kuriuos reikia surūšiuoti. Taigi tas “mėnesio projektas“, skirtas saviplakai – pradedi, tai pabaik per mėnesį! Na, tiek to – bent jau per du 🙂 Va kokia įžanga į kilimų gamybą. O mintis apie kitokį, gal ir nepraktišką, kilimėlį kirbėjo senokai. Mano gamintas bus skirtas užmiesčio sodybai. Siūlau pabandyti ir jums. Reikės:

– Tinklelio, skirto tiesti po kilimu. Jo galite įsigyti buities prekių parduotuvėse, kilimų skyriuje. Galite naudoti ir kitokį tinklelį, svarbu, kad jo tarpeliai būtų pakankami praverti juosteles.

– Atlasinių juostelių. Čia jau jūsų fantazijos reikalas kokios medžiagos bus jūsų kilimas. Galite juostelėmis sukarpyti senus marškinėlius, naudoti odos juosteles ar ką nors kitą. Įspėju, juostelių reikės DAUG 🙂

– Žirklių.

Viskas itin paprasta. Sukarpome norimą medžiagą vienodo dydžio juostelėmis ir po vieną prakišame per tinklelį taip, kad juostelės abu galai būtų kilimo “gerojoje“ pusėje. Jei tinklelis retesnio audimo, tai juostelės galus surišame ir padarome mazgą. Taip “ausdamos“ galite žiūrėti žinias ar klausytis vaikų / antros pusės pasiaiškinimus dėl prastų pažymių / trumpo susitikimo su draugais. Garantuoju – mažiau nervinsitės 🙂

Kurkime stebuklus!

Šios nuotraukos šaltinis: Pinterest

 

P. S.  Pažadu ateityje parašyti ir apie kitus mėnesio projektus.