Ledų niekada nebūna per daug!

Tam tikrai pritartų mano tėtis. Ir vyras. Ir dukra 🙂 Nors lauke dar tikrai ne vasara (net ir pavasariu dar nekvepia!), bet vis dažniau namiškiai kaišioja nosis į šaldiklį, ieškodami ledų. Nereikia net pasakoti, jog naminių ledų skonis visiškai skiriasi nuo parsineštų iš parduotuvės. O juos gaminant ir eksperimentams vietos apsčiai 🙂 Šį kartą siūlau obuolių pyrago skonio ledų receptą. Toks jau labai “restoraninis“ pavadinimas 🙂 Jei paprasčiau – ledai su obuoliais ir cinamonu, bet pirmasis variantas skamba iškilmingiau! Gamyba nesudėtinga, o skonis puikus. Mano vyras, nemėgstantis cinamono, kerta šiuos ledus čepsėdamas.

Reikės:

– 1 puodelio pieno

– 350 ml grietinėlės

– 2 kiaušinių trynių

– 2 nedidelių saldesnių obuolių

– šaukšto cinamono

– 100-150 g cukraus

– vanilės esencijos

Sutarkuokite burokine tarka nuluptus obuolius, apibarstykite cinamonu ir šaukštu cukraus. Puode kaitinkite pieną ir likusį cukrų, bet pienui užvirti neleiskite. Atsargiai įmaišykite kiaušinių trynius, obuolius su cinamonu ir dar šiek tiek pakaitinkite. Nukėlę puodą nuo ugnies, įmaišykite šiek tiek vanilės esencijos ir palikite pastovėti 2-4 valandas uždengtame puode. Tuomet įmaišykite grietinėlę, viską gerai išplakite ir supilkite į indą, kuriame šaldysite. Rinkitės tokį indą, kuriame būtų lengva pamaišyti stingstančius ledus. Tai reikėtų daryti bent 4 kartus, kas pusvalandį. Ištraukite iš šaldiklio, pamaišykite nuo kraštų link centro ir vėl padėkite į vietą. Žinau, kaskart valios atsiranda vis mažiau, kad bemaišant nenugriebti kokio šaukšto paragavimui 🙂

Galite vėliau eksperimentuoti ir vietoje obuolių su cinamonu naudoti mėtas bei šokoladą, bananus, tortų pabarstukus, mango ar persikų minkštimą. Laisvė jums ir džiaugsmas jūsų artimiesiems 🙂

Skanaus!

Gaminame kilimą

Prieš kurį laiką rašiau apie tai, kaip nusprendžiau sukurti savo laimės planą. Galite apie tai paskaityti čia. Žadėjau, jog dar būtinai papasakosiu kaip man sekasi jį vykdyti. Vienas to plano punktų sako, jog turiu sugalvoti sau mielą mėnesio projektą. Jau įsivaizduoju jūsų veido išraiškas ir pirštų sukiojimus prie smilkinio… Bet leiskite man tęsti 🙂 Esu iš tų, kurios dažnai pradeda kokį darbą, reikalaujantį ilgo laiko ir jo nepabaigia. Mama šioje vietoje pritariamai linksėtų galva ir rodytų pirštu į kalną popierinių servetėlių bei priemonių dekupažui (kažkaip sėkmingai tai sandėliuojama tėvų namuose), stirtą namų interjero žurnalų ar studijų laikų dokumentų, kuriuos reikia surūšiuoti. Taigi tas “mėnesio projektas“, skirtas saviplakai – pradedi, tai pabaik per mėnesį! Na, tiek to – bent jau per du 🙂 Va kokia įžanga į kilimų gamybą. O mintis apie kitokį, gal ir nepraktišką, kilimėlį kirbėjo senokai. Mano gamintas bus skirtas užmiesčio sodybai. Siūlau pabandyti ir jums. Reikės:

– Tinklelio, skirto tiesti po kilimu. Jo galite įsigyti buities prekių parduotuvėse, kilimų skyriuje. Galite naudoti ir kitokį tinklelį, svarbu, kad jo tarpeliai būtų pakankami praverti juosteles.

– Atlasinių juostelių. Čia jau jūsų fantazijos reikalas kokios medžiagos bus jūsų kilimas. Galite juostelėmis sukarpyti senus marškinėlius, naudoti odos juosteles ar ką nors kitą. Įspėju, juostelių reikės DAUG 🙂

– Žirklių.

Viskas itin paprasta. Sukarpome norimą medžiagą vienodo dydžio juostelėmis ir po vieną prakišame per tinklelį taip, kad juostelės abu galai būtų kilimo “gerojoje“ pusėje. Jei tinklelis retesnio audimo, tai juostelės galus surišame ir padarome mazgą. Taip “ausdamos“ galite žiūrėti žinias ar klausytis vaikų / antros pusės pasiaiškinimus dėl prastų pažymių / trumpo susitikimo su draugais. Garantuoju – mažiau nervinsitės 🙂

Kurkime stebuklus!

Šios nuotraukos šaltinis: Pinterest

 

P. S.  Pažadu ateityje parašyti ir apie kitus mėnesio projektus.

Migdolų ir aguonų pyragas

Kartais man labai patinka sodrūs desertai. Šis migdolų ir aguonų pyragas yra būtent toks. Jis tikrai tiks tiems, kurie bent kartais skanauja tradicinio šimtalapio. Paskutinį kartą migdolinį gražuolį, pagal Beatos Nicholson receptą, kepiau per šv. Kalėdas. Dar dabar seilės tįsta 🙂 Tikrai verta bent kartą pamėginti jį pagaminti. Ypač, kai už lango dar vėsu. Juk tada taip ir norisi puodelio arbatos, jaukaus pledo ir dangiškų migdolų 🙂 O į sporto salę nueisime rytoj!

Apvaliai pyragų kepimo formai reikės:

– 300 g aguonų

– 7 kiaušinių

– 400 g cukraus

– 200 g maltų migdolų arba migdolų miltų

– 1 šaukštelio cinamono

– nedidelio gabalėlio sviesto

Užpilui reikės:

– 200 ml 35 proc. riebumo grietinėlės

– 150 g rudojo cukraus

– 60 g sviesto

– 100 g migdolų riekelių

Aguonas užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame per naktį ar bent keletui valandų. Tada į sietelį įtiesiame porą popierinių rankšluosčių ir nuo aguonų nupilame vandenį. Gerai nuvarvintas aguonas dedame į mėsmalę, kavamalę ar virtuvinį kombainą ir malame kelis kartus. Tiesa sakant, aš jas maliau vieną kartą, tačiau jei norite, kad aguonos būtų kuo smulkesnės (ir netaptų tarpdančių puošmena), teks malti kelis kartus.

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų ir elektriniu plakikliu išplakame su cukrumi 5-7 minutes. Į trynių plakinį sukrečiame aguonas ir gerai išsukame mediniu šaukštu. Suberiame maltus migdolus, cinamoną ir vėl išmaišome.

Kiaušinių baltymus išplakame iki baltų standokų (bet ne per kietų) putų. Dėdami po keletą šaukštų, baltymus įmaišome į tešlą.

Kepimo formos dugną išklojame kepimo popieriumi, o sieneles lengvai ištepame sviestu, sukrečiame tešlą. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. Norint patikrinti ar pyragas iškepęs, reikia besti į jį medinį pagaliuką, jei jis lieka sausas – pyragas iškepė.

Grietinėlės užpilą geriausia pradėti gaminti, kai pyragui lieka kepti apie 20 minučių. Tuomet į puodą supilame grietinėlę, sudedame sviestą, cukrų ir kaitiname maišydami. Po maždaug 15 minučių, skystis pradeda panašėti į sutirštintą pieną. Kaitiname ir maišome, kol kepa pyragas.

Ištraukus pyragą iš orkaitės, jo iš formos neišimame. Lėtai supilame užpilą ir paliekame susigerti bei atvėsti. Jei pyragą subadysime mediniu iešmeliu, užpilas susigers giliau (tik nepersistenkite 🙂 ). Kai pyragas šiek tiek atvėsta, bet užpilas dar šiltas, viršų apibarstome migdolų riekelėmis. Prieš patiekdami peiliu apipjauname pyrago pakraščius ir išimame iš kepimo formos.

Pyragą galima gaminti dieną prieš planuojamą jo pateikimą valgytojams. Nei skonis, nei išvaizda dėl to tikrai nenukentės. Ir tiesą sakant per šv. Kalėdas man šis migdolų ir aguonų pyragas buvo skanesnis nei šimtalapis 🙂

Galbūt gaminimas atrodo sudėtingas ir ilgas, bet taip tikrai nėra. Taigi, gal atėjo metas antros pusės ar vaiko gimtadienio proga tortą ne pirkti, o pagaminti?

Skanaus!

Kodėl dalintis yra gerai?

Taip jau atsitiko, jog antrus metus iš eilės mūsų dukrytė sugalvoja mudviem su vyru “puikią“ gimtadienio dovaną. Taip, mano ir vyro šventes skiria 2 dienos. Ir ta “dovana“ – tai gulėjimas ligoninėje su mažąja per tuos gimtadienius. Kaip ten bebūtų, visur reikia įžvelgti pliusų, o šįkart jų – bent keli. Nereikia net sakyti, jog dėl streso (kiekviena mama jį patiria, matydama sergantį vaiką) ir ligoninės maisto ištirpo keli kilogramai 🙂 Taip, mielosios, ir pas mane yra šiokių tokių sankaupų kai kuriose kūno vietose 🙂 O kitas geras dalykas – turėjau daugiau laiko skaitymui. Ko gero, mėgstamiausias mano žurnalas yra “Verslo klasė“. Solidus leidinys, kuriame rasi politikos, ekonomikos, rinkodaros, verslo valdymo įžvalgų, istorijos, kulinarinių ir kitokių straipsnių. Labai geras pasirinkimas, norint geriau suprasti kai kuriuos gyvenimo įvykius ir procesus. Taigi, dabar skaitau 2015 m. lapkričio mėnesio numerį 🙂 Reikia pripažinti, jog mano pažadas, skirti skaitymui bent vieną valandą per dieną, ne visada išpildomas. Todėl savaitės “atostogos“ ligoninėje leido bent kažkiek pasivyti žurnalines aktualijas.

Šiame “Verslo klasė“ numeryje skaičiau įdomų straipsnį apie dalijimosi ekonomiką. Tai yra, apie naują, bet ir mums jau girdėtą verslo kryptį, kai pardavėjas ir pirkėjas (sakau tai bendrąja prasme) yra paprasti žmonės, bendraujantys betarpiškai. Esame visi girdėję apie “Uber“ – taksi paslaugas, kurias teikia ne įmonė, o paprastas žmogus, gal net jūsų kaimynas. Kodėl tai gerai? Pigiau. Taip pat turi galimybę susipažinti su naujais žmonėmis ar bent jau turėti malonų pašnekovą kelionės metu. O jei pats teiki tokias paslaugas – gauti papildomų pajamų.

Kitas pavyzdys – “AirBnB“ platforma. Kelionės metu galite rinktis ne “bejausmį“ viešbutį, o privatų kieno nors gyvenamąjį plotą. Žinoma, už mokestį 🙂 Anot straipsnio autoriaus, vien Vilniuje yra apie 800 tokių būstų pasiūla. Bičiuliai, naudodamiesi šia paslauga, buvo apsistoję Paryžiuje. Koks skirtumas? Jautiesi lyg būtum atvykęs pas ką nors į svečius. Žinoma, būsto šeimininko tuo metu nebūna, bet jausmas dėl to nesikeičia. Tiesiog jaukiau, o dažniausiai ir pigiau. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog ne vienerius metus dirbu apgyvendinimo paslaugų sektoriuje ir mano pagrindinė užduotis būtent ir yra svečių skaičiaus didinimas, bet apie darbo viešbutyje subtilybes parašysiu kitą kartą. Juk čia dėmesys – naujovėms 🙂

Pagauti dalijimosi ekonomikos sėkmingų pavyzdžių, entuziastai pradėjo kurti įvairiausiais platformas, bet man įdomiausia pasirodė “EatWith“. Tai nauja patirtis, kai vakarieniauji ne restorane, bet namie pas nepažįstamą žmogų. Ko gero, kartu su dar 4-6 įdomiais žmonėmis. Kodėl tai gerai? Įsivaizduokite, nuvykote į Graikiją. Kas gali būti geriau nei tikrų graikų pagaminta tradicinė graikiška vakarienė? Tikiu, jog vakarienės metu išgirstumėte daug įdomių dalykų apie vietos kultūrą, papročius. Galbūt greta sėdintys valgytojai – tokie patys turistai iš Japonijos, Vokietijos, JAV. Jau matau, kaip tokia vakarienė virsta diskusijų klubu iki paryčių 🙂 Būtinai reikės išbandyti tokią paslaugą, kai vyksiu į kokią užsienio šalį. Beje, Lietuvoje “EatWith“ taip pat skinasi kelią.

O koks viso šito moralas? Tokia dalijimosi ekonomika tikrai bus ir plėsis ateityje, nes žmonės pasiilgo betarpiško bendravimo, jiems svarbu kas yra paslaugos teikėjas ir kodėl jis tai daro. Galų gale, tai skatins žmonių verslumą. Todėl nebijokite išbandyti ką nors nauja. Tikiu, jog atrasite labai daug.

 

Meduolių diena

Visada norėjau pabandyti iškepti meduolinį namelį. Su visais cukraus glajaus papuošimais, langeliais, durelėmis. Tik visada galvojau, jog tai be proto sunku, todėl pamačiusi, kad kulinarinė studija “Baker Street“ organizuoja tokio namelio kepimo paskaitą, nutariau būtinai joje sudalyvauti. Ir taip, padaryti gražų meduolinį namelį yra tikrai sunku 🙂 Bet noriu papasakoti ne apie tai, kiek laiko reikia stovėti laikant suklijuotas namelio sienas, kad jos nenuvirstų. Praleidusi dieną su kitomis moterims, kepiniais kvepiančioje studijoje ir išgirdusi ne tik jų trumpas gyvenimo istorijas, bet ir studijos vadovės konditerinius atradimus, supratau, jog tai dar viena puiki vieta, kur galima pasikviesti mamą, sesę, dukrą, draugę, o gal ir antrąją pusę. Po paskaitos, su senai matyta bičiule Ieva nešėmės namo po architektūrinį šedevrą, o aš buvau tokia keistai išsišiepusi, kaip vaikas saldainių parduotuvėje. Tai tokia puiki patirtis ir laisvalaikio praleidimo būdas, jog būtinai dalyvausiu ir kituose ne mažiau įdomiuose studijos kursuose. Ir turiu pridurti, jog “Baker Street“ studija yra įsikūrusi ir Kaune bei planuoja atverti duris Vilniuje. Pasidomėkite, mielosios, jų siūlomais kursais. Esu įsitikinusi, jog ir jūs būsite apsvaigusios iš laimės 🙂

Kurkime, bendraukime, ragaukime!

Verti nuodėmės šokoladiniai lietiniai

Taip, jie tikrai verti nuodėmės 🙂 Puikiai tiks savaitgalio pusryčiams, o gal net pietums. Vyšnios ir šokolado skonis puikiai dera, o “slaptas ginklas“ suteikia sodraus skonio. Va, kaip aš čia gražiai sudėliojau 🙂 Bet apie viską nuo pradžių. Jums reikės:

lietiniams

– 50 g sviesto

– 3 kiaušiniai

– 2 šaukšteliai kakavos miltelių

– 150 ml pieno

– apie 150 g miltų

Varškės kremui

– 3 šaukštai cukraus

– 300 g varškės

– 200 g rikotos

– apie 150 g marcipanų masės (man – daugiau yra skaniau)

– šaldytų vyšnių ar vyšnių uogienės paskaninti lietiniams

Išlydyti sviestą. Išplakti kiaušinius su pienu ir kakava. Toliau plakant po truputį suberti miltus ir supilti lydytą sviestą. Tešla turi būti tokio skystumo, kad ją būtų lengva paskleisti keptuvėje. Ją skystiname įpildami pieno, o tirštiname miltų pagalba. Tešlą paliekame pusvalandžiui. Aliejumi pateptoje keptuvėje kepame plonus lietinius. Prieš kepant naują blyną, kaskart vis patepame aliejumi (aš tam naudoju vatos diskelius).

Cukrų su rikota gerai išmaišyti, įdėti varškę ir labai gerai išsukti. Kiekvieną lietinį aptepti šiuo varškės kremu ir ant viršaus uždėti plonai pjaustytos marcipanų masės. Čia ir bus tas slaptasis ginklas 🙂 Taip apteptus lietinius susukti į volelius ir sudėti į aliejumi pateptą kepimo indą. Ant volelių viršaus uždėti plonai pjaustytų sviesto riekelių ir pabarstyti šaukštu cukraus. Kepti apie 15 min iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Išsilydęs sviestas su cukrumi sudarys traškų karamelės sluoksnį.

Dedame lietinius į lėkštę, apipilame vyšnių uogiene (visgi šaldytos vyšnios savo sultyse būtų geriau) ir kviečiame valgytojus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog patiekalui pagaminti reikia daug laiko ir darbo, bet kartais taip pasilepinti galima 🙂 Net mano mėsos mylėtojas vyras buvo patenkintas tokiu maistu ir vietoje dažnai girdimo “ir vėl eksperimentuoji, tai nebus ką valgyti“, išgirdau – “hmm, neblogai“  🙂

Skanių eksperimentų!

 

 

Ta gruodžio 31-osios magija…

Ir vėl šventinis šurmulys sklando ore. Gatvės pilnos automobilių, prie prekybos centrų trūksta vietos, o prie kasų didžiausios eilės 🙂 Toks jaudulys apima šiuo metu. Norisi tikėti, jog kiti metai bus sėkmingesni, laimingesni ir visokie kitokie -esni. Ir reikia tikėti! Ir bus! Garantuoju, kad didžioji dauguma žmonių (ar bent jau moterų) ruošia pasižadėjimų sąrašus, ateinantiems metams. Nuo “pradėti sportuoti“ iki “susirasti vaikiną“ ar “išvažiuoti atostogų“. Aš tikrai ne išimtis. Kasmet ruošiu sąrašą. Paskutinius keletą metų – kartu su vyru. Taip, rašome bendrus tikslus, pažadus ar norus. Juk dviese tai įgyvendinti netgi lengviau. Ir būtinai tą sąrašą kabiname matomoje vietoje. O kaip būna smagu metų gale susumuoti rezultatus 🙂 Taigi, dar turite šiek tiek laiko pamąstyti apie besibaigiančius metus ir pagalvoti, ko norite iš naujų. Darykite tai nuoširdžiai, atsakingai ir, svarbiausia, siekite tų tikslų. Juk bene visi verslo pasaulio lyderiai ar gyvenimo guru trimituoja tą patį – turėk tikslą ir kasdien jo siek.

O prirašius popieriaus lapą punktų, kurie jus kitąmet darys laimingomis, nerkit į savo spintos platybes, ieškokite pačią tobuliausią suknelę, batelius ir kerėkit aplinkinius 🙂

Aš, savo ruožtu tikiuosi, jog tie dideli aviečių-liepžiedžių-medaus-imbiero-arbatmedžio aliejaus-optimizmo kiekiai man padės iki rytojaus atkimšti nosį. Laikykit kumščius!

Su artėjančiais Naujaisiais Metais!

Imbieriniai sausainiai ne tik Kalėdoms

Praėjusią savaitę šventėme savo mažosios damos antrąjį gimtadienį. Ech, kaip greitai lekia laikas… Bet į filosofinius apmąstymus apie laiko tėkmę ir gyvenimo prasmę pakalbėsime kitą kartą 🙂 Šį kartą gimtadienio tema buvo meškinai, tad galvojau kokių skanėstų pagaminti ir mažiems, ir dideliems. Imbieriniai meškiuko formos sausainiai, laikantys letenose riešutą buvo “sunaikinti“ pirmiausia. Todėl dalinuosi receptu 🙂

Kelioms skardoms sausainių reikės:

– 125 g sviesto

– 5 šaukštų grietinėlės arba pieno

– 3 šaukštų medaus

– 200 g rudojo cukraus

– 1 šaukštelio cinamono

– 1 šaukštelio malto imbiero

– 1 šaukštelio meduolių prieskonių

– 1,5 šaukštelio apelsino žievelių (naudoju šiek tiek šviežio apelsino žievelių ir šiek tiek cukruotų iš prekybos centro, kurių turėtume rasti prie prieskonių, skirtų kepiniams)

– 350 g miltų

– 0,5 šaukštelio kepimo miltelių

– saujelės migdolų, graikinių arba Pekano riešutų

Sviestą, cukrų, grietinėlę (arba pieną) ir medų kaitiname puode ant mažos ugnies, kol ištirps. Į karštą sirupą suberiame visus prieskonius ir paverdame apie 5 min. Miltus sumaišome su kepimo milteliais. Į dubenį supilame šiltą sirupą ir greitai sumaišome. Tešla sulips į vieną gumulą. Tešlos kamuolį suvyniojime į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent 1,5 val. atvėsti. Atšalusią tešlą padaliname į 3 dalis ir kiekvieną iškočiojame į 3-5 mm storio lakštą. Prieš tai pabarstome darbastalį ir kočėlą miltais. O dabar smagioji dalis 🙂 Sausainių formele prigaminame meškiukų, dedame jiems ant pilvo po riešutą ir letenomis apkabiname jį. Man skaniausi ir patogiausiai apkabinti buvo Pekano riešutai, nes jie dideli, o juk meškinų letenos tai storos ir trumpos 🙂 Nepamirštame dantų krapštuku suformuoti akytes ir nosį bei kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių.

Namai pakvips Šv. Kalėdomis!

P. S. Praeitais metais tokius imbierinius sausainius, surištus į kepimo popieriaus ryšulėlius, pakabinome kaimynams ant durų rankenų. Juk Kalėdos – gerumo ir mažų stebuklų (kad ir kvepiančių cinamonu, medumi bei imbieru) metas!

Kalėdų karštinė artėja!

Ir tokiu kosminiu greičiu! Apie šventinį garderobą, maistą, dovanas reikia galvoti čia ir dabar. Esu iš tų, kurioms Šv. Kalėdos yra svarbiausia metų šventė, su gražiausiais prisiminimais iš vaikystės, kai šios žiemos šventės būdavo švenčiamos gausiame giminaičių būryje. Esu iš tų, kurioms svarbiau yra prisiminimas, parodytas dėmesys, o ne prabangi dovana, todėl mažytė prasminga smulkmena man gali atnešti daug džiaugsmo. Žinau, kad daugelį apima lengvas stresas, kai reikia sugalvoti, kaip nustebinti artimuosius per šventes. Todėl pasidalinsiu keliomis dovanų idėjomis, kurias dovanojau ankstesniais metais ar pati gavau dovanų. Neužsiimsiu dovanų skirstymu “čia draugei, čia tėvams, čia mylimajam“, nes tik jūs pačios geriausiai žinote kas ir kam geriausiai tiktų 🙂

– Pasižadėjimų medis. Į gėlių vazoną priberti smėlio, akmenukų, kankorėžių, įstatyti spalvotais purškiamais dažais nudažytą medžio šakelę. Štai ir medelis! Prie jo pritvirtinti popieriaus lapelius, pasižadėjimams surašyti. Tiek, kiek jums atrodo reikalinga. Galite bent vieną pasižadėjimą/palinkėjimą parašyti ir jūs (“susituokti“, “nusipirkti naują mašiną“ ir pan.). Tokios dovanos gavėjas visus metus prisimins jus 🙂

– Rinkinys šaltiems žiemos vakarams. Reikalingi keli nedideli stikliniai indeliai. Supilkite į vieną kakavos miltelių, į kitą mini zefyriukų, pridėkite gražias šiltas kojines bei linksmą šiaudelį.

– Pačios dekoruotas puodelis, lėkštutė ar pan. Indų, ant kurių galima tapyti, turėtumėte rasti rankdarbių, raštinių prekių ar smulkmenų parduotuvėse. Prie jų dažniausiai būna ir instrukcijos, ką daryti, jog piešinys greitai nenusivalytų.

– Karšto vyno rinkinys. Raudonas vynas, karšto vyno prieskoniai, apelsinas, citrina. Banalu? Parašykite nuotaikingą laišką su instrukcija, kaip reikia pasigaminti gardų karštą vyną. Tokią dovaną esu gavusi iš draugės. Labai miela ir šilta dovana 🙂

– Pačios gaminta uogienė, sausainiai ar kiti valgomi ir gražiai įpakuoti dalykai.

– Gal mezgate, siuvate ar užsiimate kitokiais rankdarbiais? Šalikas, pirštinės, maišelis kvapniems augalams ar dar kokia miela smulkmena tikrai privers nusišypsoti.

Čia tik kelios mintys. Dar paskaitykite įrašus apie nėriniuotas krikštynas bei padėkos dovanas mamai. Gal ir ten atrasite sau tinkamų minčių. Bet, svarbiausia, visame tame Kalėdiniame šurmulyje nepamirškite šių švenčių esmės – buvimas kartu, geras žodis, džiugus naujos pradžios laukimas yra geriausia, ką galite duoti šalia esančiam.

 

Ar galima suplanuoti laimę?

Toks klausimas kilo, prieš keletą metų atsivertus Gretchen Rubin knygą “Laimės projektas“. Pamaniau – absurdas! Kaip įmanoma planuoti buvimą laimingu žmogumi? Tokiu jautiesi arba ne. Tačiau autorės pagrindinė mintis yra pakankamai racionali ir absoliučiai teisinga. Jei nori jaustis laiminga – pirmiausia turi aiškiai įvardinti dalykus / kriterijus / aplinkybes, kada tokia jautiesi. Kai aiškiai žinai, kas tave daro laimingą, paruoši planą, kaip tų dalykų / kriterijų / aplinkybių pasiekti 🙂 Va jums ir laimės projektas. Gal šiek tiek ciniška būtų taip viską sudėlioti ant popieriaus lapo, bet gal verta pabandyti? Turiu pripažinti, kad šią knygą prisiminiau pastarosiomis dienomis. Turbūt, dėl vis rečiau pasirodančios saulės ir atvirkštine progresija krentančios nuotaikos 🙂 Net raudonas lupdažis nebepadeda! Pasiruošiu kavos ir pradedu savo projektą. Tik prieš pradėdamos dėlioti mintis į stalčius, sutarkime, jog laimė – tai ne kažkoks rezultatas, kurio reikia siekti, kaip antai prabangus namas ar automobilis. Laimė – tai kasdieniai maži ir dideli dalykai, o gal stebuklai, kurių nesureikšminame. Mylimo vyro/vaiko/augintinio akys, nepažįstamojo šypsena, nutūpęs paukštelis ant šakos, cukruota spurga, pasimatymas su drauge. Autorė savo knygoje kiekvieną metų mėnesį telkėsi į skirtingą gyvenimo sritį ir ten ieškojo laimės mažuose dalykuose. O aš siūlau daryti kitaip 🙂 Parašyti 4-6 pamatines sritis, kurios jums teikia laimės. Aš jaučiuosi laiminga, kai:

1. Esu sveika (mano ir šeimos narių sveikata).

2. Galiu save realizuoti (mano ir šeimos narių profesiniai tikslai).

3. Santykiai su šeimos nariais mane džiugina.

4. Skiriu laiko sau.

5. Esu socialiai aktyvi (santykiai su draugais, visuomeninė veikla).

Atrodo, kol kas nieko sudėtingo 🙂 O dabar ties kiekvienu punktu išdėstysiu sąlygas, dėl kurių ir jaučiuosi sveika, galiu save realizuoti ir t. t. Turbūt niekas nesiginčys, jog daug sveikesnė jausiuos, kai: nuolatos sportuosiu, pasirūpinsiu pilnaverte mityba bei vitaminais, daugiau laiko praleisiu tėvų sodyboje užmiestyje, kartą metuose nuodugniai pasitikrinsiu sveikatą, grūdinsiuos. Ir dar daugiau punktų galiu surašyti, bet padarysiu tai savo darbo knygoje 🙂 Manau, taip sudėliojusi mintis ties kiekviena pamatine laimės būsenos sritimi, bus akivaizdu, jog jaustis laiminga yra beprotiškai lengva. Tik reikia atsimerkti, nusišypsoti ir gerti gyvenimą atvira širdimi. O jei kas nors trukdo jaustis laiminga – atsisakyti (blogų įpročių, žmonių, darbų, daiktų ir pan. :))

Linkiu šį lietingą savaitgalį pradėti savo laimės projektą, jei ne ant popieriaus, tai bent širdyje, galvoje ir veiksmuose! O aš, mėgstanti viską sisteminti, einu antro kavos puodelio ir tęsiu rašymą. Būtinai ateityje pasidalinsiu projekto vykdymo ataskaitomis 🙂