Mano gelbėtojas

Šį kartą ne apie mano vyrą, kuris dažnu atveju taip pat yra mano gelbėtojas ir net ne apie kokį žavų raumeningą jaunuolį, kurį sutikau vasarą paplūdimyje 🙂 Apie mano ir kiekvienos moters (o dažnai ir vyro) kasdienį palydovą – veido kremą. Kodėl jis reikalingas visos puikiai žinome, todėl noriu tik pasidžiaugti puikiu atradimu – Handmade Naturals Super Hydrating Face Cream iš Bioeco parduotuvėlės Šaltkalvių g. Klaipėdoje. Ten sutiksite labai malonias merginas su dideliu bagažu žinių apie ekologišką kosmetiką ir aromaterapiją. Yra elektroninė parduotuvė www.bioeco.lt. Taigi, kremas 🙂 Nepaprastas lengvumo jausmas jį užsitepus. O tai man labai svarbu. Tiesa, kvapas iš pradžių gali pasirodyti keistas, bet tik dėl to, jog uoslė įpratusi prie parfumuotų kremų ar šampūnų. Mano veidelis tikrai dėkoja už tokį intensyvų drėkinimą (veido odą kiekvienai reikia drėkinti nuolatos), o atsidėkoja skaisčia ir glotnia oda 🙂 Jokių konservantų, sulfatų, sintetinių kvapų ir kitų blogybių. Tai kol kas geriausias veido kremas, kurį esu bandžiusi 🙂

Ką maistas daro su mumis?

Nesu išprotėjusi dėl ekologijos. Greičiau – praktikuojanti ekologiškų produktų mėgėja. Dažniausiai mano krepšelyje ekologiškos veido ir kūno priežiūros priemonės, šiek tiek dekoratyvinės kosmetikos, drabužių skalbikliai, kai kurie maisto produktai. Apie kosmetiką ir kitą chemiją pakalbėsime kitą kartą, o dabar – apie maistą.

Visiems seniai aiški tiesa, jog pagrindiniai pasaulėžiūros, higienos, mitybos, bendravimo ir kitokie pagrindai ateina iš šeimos. Tėvų namuose buvo gaminami paprasti patiekalai, bet visuomet stengtasi naudoti natūralius produktus. Todėl ir savarankiškai gyvendama maitinuosi labai panašiai. Na gerai, būdavo tų užsukimų į greito maisto restoranus po kokio nors vakarėlio 🙂 Spaudoje apstu straipsnių apie tai, ką valgyti norint būti ilgaamžiu, sulieknieti, turėti energijos ir panašiai. O kur dar pastaruoju metu populiarios diskusijos – visgi sveika gerti pieną, kavą, būti vegetaru ar ne? Todėl į rankas paėmiau Guodos Azguridienės knygą “Maistas: ką mes darome su juo ir jis su mumis“. Ekologiškų produktų parduotuvių “Livinn“ savininkė pateikia savo įžvalgas apie valstybės politiką maisto produktų pramonės klausimais, lygina skirtingas mitybos sistemas ir dar daug naudingos informacijos. Pripažinsiu, pradedu dar atidžiau rinktis produktus, kuriuos noriu vartoti. Ne dėl išpuikimo – dėl suvokimo, kokiomis ligomis galiu susirgti. Juk mūsų seneliai visą gyvenimą valgė natūralų, minimalų kiekį pesticidų turintį maistą, kosmetikos praktiškai nenaudojo. Tėvų mityba tokia buvo maždaug iki 30-35 metų, mano kartos – iki 15-20 metų, o mūsų vaikų…? Kodėl taip drąsiai čia užsiimu skaičiavimais? Todėl, kad esu šventai įsitikinusi, jog maisto produktai su įvairiais cheminiais priedais mūsų maiste pradėjo vyrauti prieš 15-20 metų. Todėl sveikatos specialistai ir gąsdina, jog ligos “jaunėja“ ir onkologinėmis, kraujotakos sistemos ar kitomis ligomis serga vis jaunesni asmenys. Žodžiu, užtenka man čia pamokslauti 🙂 Grįžtant prie mitybos įpročių suformavimo vaikystėje, rekomenduoju perskaityti šią knygą ir pamąstyti ar tikrai nenorėtumėte atsisakyti kai kurių produktų arba pakeisti juos kitais. Beje, ar žinote, jog džiovintų abrikosų spalva yra visai ne skaisčiai oranžinė? Atsakymas – minėtoje knygoje.