Vonios druska su levandomis

Kai dienos tokios darganotos, taip ir norisi šiltos vonios, arbatos ir geros knygos. Tada iš visų kampų suneši žvakes, į vandenį pripili visokio marmalo ir mėgaujiesi sintetiniu neaiškiu kvapu 🙂 O gal kitą kartą į vonią pilkite levandomis kvepiančią druską? Vos kelios sudedamosios dalys, o jausitės taip, lyg vaikščiotumėt po Provanso laukus.

Taigi jums reikės:

• stambios jūros druskos (rasite maisto prekių parduotuvėse)
• džiovintų levandų žiedų (rasite parduotuvės “PROMO Cash & Carry“ prieskonių lentynoje, specializuotoje prieskonių, muilo ar natūralios kosmetikos parduotuvėje. Aš jų prisiskyniau tėvų sodyboje ir dar šiek tiek įbėriau nusipirktų iš “PROMO Cash & Carry“)
• šiek tiek avokadų ar kito, jums patinkančio, nerafinuoto aliejaus
• levandų eterinio aliejaus (levandos yra kelių rūšių, tad ir jų eteriniai aliejai kvepia šiek tiek skirtingai, todėl rinkitės jums mieliausią kvapą iš patikimo pardavėjo, antraip, eterinio aliejaus nauda jūsų kūnui bus abejotina)

Visam kiekiui druskos (1 kg) naudojau 3 žiupsnius levandų žiedų, 20 lašų levandų eterinio aliejaus, 2 valgomuosius šaukštus avokadų aliejaus. Viską sumaišiau ir įbėriau į gražų stiklinį indą. Druska nuo aliejaus nebus šlapia, tačiau nebe tokia sausa ir biri. Paskui nusprendžiau, kad dalį mišinio galiu paversti kūno šveitikliu 🙂 Taigi, apie 400 g druskos mišinio pagardinau dar 4-5 šaukštais avokadų aliejaus. Svarbu, kad kūno šveitiklis būtų pakankamai drėgnas, nes stambi druska nėra tokia miela odai, kaip smulkūs šveitikliai. Štai ir viskas!

Tai gali tapti labai miela dovanėle mamai, sesei, draugei 🙂 O jūsų vonios lentynoje nebeliks vietos dar vienai ar kelioms sintetinėms kosmetikos priemonėms!

Daugiau idėjų dovanoms rasite čia: Kalėdų karštinė artėja!

Daugiau natūralių produktų jūsų kasdienėms grožio procedūroms rasite čia: Grožiui – virtuvės spintelių turinys

Kaip apelsinai užkariavo mano kosmetinę

Aš visuomet esu už tai, jog lietuvių kūrėjai kurtų. Ir kuo daugiau! Drabužių, aksesuarų, kosmetikos, interjero detalių ir viso kito, kas tik šauna į galvą. Kuriantis žmogus yra gražus žmogus. Čia toks lengvas poetinis nukrypimas 🙂 Kalbu aš apie prekės ženklą “Uoga uoga“, kurį stebiu, ko gero, nuo jų įsikūrimo ir pirmųjų publikacijų spaudoje. Dvi jaunos veiklios mamos pradėjo gaminti kremus, veido kaukes namie, kol visa tai užaugo į pakankamai plačią natūralios kosmetikos liniją. Turiu pasakyti, jog jų istorija mane įtikina, tačiau kodėl tik dabar pabandžiau “Uoga uoga“ produktų? Ko gero, tai mano vidinis įsitikinimas, jog tokie maži ir “kitokie“ gamintojai turėtų atsirasti natūralios kosmetikos parduotuvių lentynose, lietuviškų prekės ženklų boutique lentynose ar kitose vietose, kurios būtų artimos tokio gaminio siunčiamai žinutei. Bet ne tradiciniuose didžiuosiuose prekybos centruose. Tai tam vidiniam pasipriešinimui nugalėti prireikė kelerių metų. O, jau girdžiu balsus: “Vajė, kokia įnoringa…“ Tebūnie, kalbėkite 🙂 Taigi, stabteliu prie tarp didelių lentynų įspraustą “Uoga uoga“ stendą. Pavadinimai žaismingi, stendo lentynose – ne tokia žaisminga netvarka 🙂 Kadangi mano oda linkusi būti jautri, stveriu kremą normaliai ir jautriai odai “Oranžinis debesėlis“ su apelsinų žiedais ir mandarinais. Ir tadam..! Esu maloniai nustebinta lengvos tekstūros, gaivaus apelsinų kvapo, odos glotnumo. Žinote tą jausmą, kai ištariate “Hmmm…“  ir pakeliate antakį, likusi maloniai nustebinta neįmantraus produkto, patiekalo, nedėkingo vaikino ar kokio kito velnio, kurį mintyse jau seniai buvote nurašiusi 🙂 Čia buvo tas jausmas 🙂 Ir mano pažintis su šia “Soil Association COSMOS Natural“ organizacijos sertifikuota lietuviška kosmetika tik prasideda. Taigi pats kremas “Oranžinis debesėlis“ savo sudėtyje turi saldžiųjų migdolų, simondsijų, sviestmedžių aliejaus iš ekologinių ūkių, mandarinų eterinio, apelsinų žiedų eterinio aliejų, ramunėlių ekstrakto. Jau galite įsivaizduoti kokį naudingą darbą visi šie komponentai atlieka ant jūsų odos. O dabar ne apie tokius tyras kremo sudedamąsias dalis 🙂

– Cetyl Alcohol (rašau taip, kad būtų lengviau atpažinti komponentą ant pakuotės ir rasti informacijos internete) yra naudojamas, kaip kremo tirštiklis. Jis gali sudirginti, sergančių egzema, odą.

– Benzyl Alcohol naudojamas pageidaujamam produkto kvapui išgauti, gali turėti antibakterinių savybių. Gali atsirasti alerginių odos reakcijų. Nepatariama naudoti kosmetikos su šiuo komponentu, naujagimių odos priežiūrai.

Ant pakuotės rasite ir daugiau gąsdinančių pavadinimų, bet atidžiau paieškojus informacijos, suprasite, kad bent jau šis kremas tikrai drąsiai gali būti tepamas ant jūsų veido. Tikrai pasižadu pabandyti ir kitos “uogų“ produkcijos, o linijos įkūrėjoms linkiu nepristigti kūrybiškumo!

Ką maistas daro su mumis?

Nesu išprotėjusi dėl ekologijos. Greičiau – praktikuojanti ekologiškų produktų mėgėja. Dažniausiai mano krepšelyje ekologiškos veido ir kūno priežiūros priemonės, šiek tiek dekoratyvinės kosmetikos, drabužių skalbikliai, kai kurie maisto produktai. Apie kosmetiką ir kitą chemiją pakalbėsime kitą kartą, o dabar – apie maistą.

Visiems seniai aiški tiesa, jog pagrindiniai pasaulėžiūros, higienos, mitybos, bendravimo ir kitokie pagrindai ateina iš šeimos. Tėvų namuose buvo gaminami paprasti patiekalai, bet visuomet stengtasi naudoti natūralius produktus. Todėl ir savarankiškai gyvendama maitinuosi labai panašiai. Na gerai, būdavo tų užsukimų į greito maisto restoranus po kokio nors vakarėlio 🙂 Spaudoje apstu straipsnių apie tai, ką valgyti norint būti ilgaamžiu, sulieknieti, turėti energijos ir panašiai. O kur dar pastaruoju metu populiarios diskusijos – visgi sveika gerti pieną, kavą, būti vegetaru ar ne? Todėl į rankas paėmiau Guodos Azguridienės knygą “Maistas: ką mes darome su juo ir jis su mumis“. Ekologiškų produktų parduotuvių “Livinn“ savininkė pateikia savo įžvalgas apie valstybės politiką maisto produktų pramonės klausimais, lygina skirtingas mitybos sistemas ir dar daug naudingos informacijos. Pripažinsiu, pradedu dar atidžiau rinktis produktus, kuriuos noriu vartoti. Ne dėl išpuikimo – dėl suvokimo, kokiomis ligomis galiu susirgti. Juk mūsų seneliai visą gyvenimą valgė natūralų, minimalų kiekį pesticidų turintį maistą, kosmetikos praktiškai nenaudojo. Tėvų mityba tokia buvo maždaug iki 30-35 metų, mano kartos – iki 15-20 metų, o mūsų vaikų…? Kodėl taip drąsiai čia užsiimu skaičiavimais? Todėl, kad esu šventai įsitikinusi, jog maisto produktai su įvairiais cheminiais priedais mūsų maiste pradėjo vyrauti prieš 15-20 metų. Todėl sveikatos specialistai ir gąsdina, jog ligos “jaunėja“ ir onkologinėmis, kraujotakos sistemos ar kitomis ligomis serga vis jaunesni asmenys. Žodžiu, užtenka man čia pamokslauti 🙂 Grįžtant prie mitybos įpročių suformavimo vaikystėje, rekomenduoju perskaityti šią knygą ir pamąstyti ar tikrai nenorėtumėte atsisakyti kai kurių produktų arba pakeisti juos kitais. Beje, ar žinote, jog džiovintų abrikosų spalva yra visai ne skaisčiai oranžinė? Atsakymas – minėtoje knygoje.