Hmm, čia ne apie ėjimą į pasimatymą su vyriškiu pasiimant ir vaiką 🙂 Jau įsivaizduoju supermamų žvilgsnius skaitant pirmąsias eilutes.
Aš apie tai, kad lekiant ratu darbas-parduotuvė-namai, o gal teisingiau – maisto gamyba-indų plovimas-rūbų skalbimas-namų darbų tikrinimas-lyginimas arba BUITINE RUTINA – įtraukia taip, kad patys šeimos nariai pasitraukia į antrą planą. Sakysite: “Nesąmonė! Juk dažniausiai valgome kartu, o ir prie televizoriaus vakarojame drauge, pasikalbame apie praėjusią dieną.“ Žinoma, taip ir turi būti! Tačiau dar siūlau kartais pakviesti savo vaiką į pasimatymą. Tik mama ir vaikas. Darykite tuo metu tai, kas įdomu vaikui. Manau, atrasite naujų stebuklų 🙂 Tokį pasiūlymą išgirdau “Šeimų universiteto“ paskaitoje (kas tai – galite paskaityti čia) ir supratau, kad tai genialiai paprastas būdas ugdyti ir save, ir atžalą. Kiekvienas šeimos narys nori mūsų laiko, skirto tik jam ir, besąlygiškai, tik jam. Mano dukra dar per maža tokiems pasimatymams, bet būtinai tai darysiu po metų ar kelerių.
Ir turiu pasakyti, jog be galo džiaugiuosi savo mama, su kuria turime tokius pasibuvimus be vyrų. Mes turime tiek daug visko aptarti! Ir ne, mūsų telefoniniai pokalbiai neįtraukiami į buvimo kartu sąvoką 🙂
Tad linkiu stebuklingo laiko tik dviese, nes laimingas vaikas – laiminga mama 🙂
Ieškokite moters 