Šokoladinis aviečių ir maskarponės sūrio pyragas

Šiuo metu dera rudeninės avietės. Ne išimtis ir tėvų užmiesčio sodyba, kurioje šakos tiesiog linksta nuo šių gražuolių uogų. Jei jūsų šaldiklis pilnas trintų aviečių, o sandėliukas – skaniausios aviečių uogienės – tuomet atėjo metas nuodėmingam šokoladiniam pyragui su avietėmis ir maskarponės sūriu. Man dažnai patinka eksperimentuoti, gaminant maistą. O derliaus metu mano galva tiesiog sproginėja nuo minčių apie galimus derinius viename ar kitame patiekale 🙂 Ir drąsiai galiu sakyti, kad avietinis eksperimentas buvo LAAAABAI vykęs 🙂 Iš karto noriu nuraminti, jog pyragas tikrai nesudėtingas. Pradedam:

• šokoladinis biskvitas, supjaustytas į 3 sluoksnius (aš naudojau paprasčiausią šokoladinį, jau supjaustytą biskvitą, tačiau jei turite noro ir laiko – būtina jį išsikepti pačiai)
• 500 g. maskarponės sūrio
• 4 kiaušinių baltymai
• pusė indelio kondensuoto pieno
• 500 g. šviežių aviečių
• 3-4 šaukštai cukraus
• 200 g. šokolado
• pusė stiklinės pieno
• puodelis nesaldintos vaisinės (ar kitokios rūgštokos) arbatos

Užplikome stiprios vaisinės arbatos ir leidžiame jai atvėsti. Avietes sutriname su cukrumi. Jei norite – galite palikti 20-30 aviečių pyrago papuošimui (aš šį kartą to nedariau:) ). Kiaušinių baltymus išplakame iki standžių putų. Juos įmaišome į kondensuotą pieną. Jei kiaušinių baltymai ir sukris – nieko tokio 🙂 Pyragas vistiek bus be galo skanus.  Į gautą masę atsargiai įmaišome maskarponės sūrį. Gražioje lėkštėje, kurioje bus pyragas, dedame pirmąjį biskvito sluoksnį, jį apšlakstome arbata. Tuomet tepame trintų aviečių sluoksnį, o ant jo maždaug pusę maskarponės sūrio masės. Ant užteptos maskarponės sūrio masės galime kai kur palašinti trintų aviečių. Ir vėl kartojame viską nuo pradžių: dedame antrąjį biskvito sluoksnį, jį nestipriai paspaudžiame, kad pyragas “nenučiuožtų“ į kurią nors pusę, biskvitą apšlakstome vaisine arbata, aptepame trintomis avietėmis, dedame likusią maskarponės sūrio dalį, dar šiek tiek palašiname trintų aviečių. Tuomet ant pyrago keliauja paskutinis biskvito sluoksnis, kurį vėl meiliai paspaudžiame, apšlakstome arbata, patepame trintomis avietėmis. Ant silpnos ugnies ištirpiname šokoladą ir įmaišome pieno, kad masė būtų skystesnė ir lengviau apsiteptų pyrago viršus bei šonai. Taigi, šokoladinį gražuolį apipilame tirpintu šokoladu, papuošiame avietėmis ir dedame į šaldytuvą nakčiai. Vualia! Ko gero, sekantį rytą spjausite į visas neseniai pradėtas dietas 🙂 Tokį pyragą, ką ten pyragą – visą tortą – galite drąsiai dėti ir ant šventinio stalo!

Skanių eksperimentų 🙂

Verti nuodėmės šokoladiniai lietiniai

Taip, jie tikrai verti nuodėmės 🙂 Puikiai tiks savaitgalio pusryčiams, o gal net pietums. Vyšnios ir šokolado skonis puikiai dera, o “slaptas ginklas“ suteikia sodraus skonio. Va, kaip aš čia gražiai sudėliojau 🙂 Bet apie viską nuo pradžių. Jums reikės:

lietiniams

– 50 g sviesto

– 3 kiaušiniai

– 2 šaukšteliai kakavos miltelių

– 150 ml pieno

– apie 150 g miltų

Varškės kremui

– 3 šaukštai cukraus

– 300 g varškės

– 200 g rikotos

– apie 150 g marcipanų masės (man – daugiau yra skaniau)

– šaldytų vyšnių ar vyšnių uogienės paskaninti lietiniams

Išlydyti sviestą. Išplakti kiaušinius su pienu ir kakava. Toliau plakant po truputį suberti miltus ir supilti lydytą sviestą. Tešla turi būti tokio skystumo, kad ją būtų lengva paskleisti keptuvėje. Ją skystiname įpildami pieno, o tirštiname miltų pagalba. Tešlą paliekame pusvalandžiui. Aliejumi pateptoje keptuvėje kepame plonus lietinius. Prieš kepant naują blyną, kaskart vis patepame aliejumi (aš tam naudoju vatos diskelius).

Cukrų su rikota gerai išmaišyti, įdėti varškę ir labai gerai išsukti. Kiekvieną lietinį aptepti šiuo varškės kremu ir ant viršaus uždėti plonai pjaustytos marcipanų masės. Čia ir bus tas slaptasis ginklas 🙂 Taip apteptus lietinius susukti į volelius ir sudėti į aliejumi pateptą kepimo indą. Ant volelių viršaus uždėti plonai pjaustytų sviesto riekelių ir pabarstyti šaukštu cukraus. Kepti apie 15 min iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Išsilydęs sviestas su cukrumi sudarys traškų karamelės sluoksnį.

Dedame lietinius į lėkštę, apipilame vyšnių uogiene (visgi šaldytos vyšnios savo sultyse būtų geriau) ir kviečiame valgytojus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog patiekalui pagaminti reikia daug laiko ir darbo, bet kartais taip pasilepinti galima 🙂 Net mano mėsos mylėtojas vyras buvo patenkintas tokiu maistu ir vietoje dažnai girdimo “ir vėl eksperimentuoji, tai nebus ką valgyti“, išgirdau – “hmm, neblogai“  🙂

Skanių eksperimentų!