Migdolų ir aguonų pyragas

20151224_105007.jpg

Kartais man labai patinka sodrūs desertai. Šis migdolų ir aguonų pyragas yra būtent toks. Jis tikrai tiks tiems, kurie bent kartais skanauja tradicinio šimtalapio. Paskutinį kartą migdolinį gražuolį, pagal Beatos Nicholson receptą, kepiau per šv. Kalėdas. Dar dabar seilės tįsta 🙂 Tikrai verta bent kartą pamėginti jį pagaminti. Ypač, kai už lango dar vėsu. Juk tada taip ir norisi puodelio arbatos, jaukaus pledo ir dangiškų migdolų 🙂 O į sporto salę nueisime rytoj!

Apvaliai pyragų kepimo formai reikės:

– 300 g aguonų

– 7 kiaušinių

– 400 g cukraus

– 200 g maltų migdolų arba migdolų miltų

– 1 šaukštelio cinamono

– nedidelio gabalėlio sviesto

Užpilui reikės:

– 200 ml 35 proc. riebumo grietinėlės

– 150 g rudojo cukraus

– 60 g sviesto

– 100 g migdolų riekelių

Aguonas užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame per naktį ar bent keletui valandų. Tada į sietelį įtiesiame porą popierinių rankšluosčių ir nuo aguonų nupilame vandenį. Gerai nuvarvintas aguonas dedame į mėsmalę, kavamalę ar virtuvinį kombainą ir malame kelis kartus. Tiesa sakant, aš jas maliau vieną kartą, tačiau jei norite, kad aguonos būtų kuo smulkesnės (ir netaptų tarpdančių puošmena), teks malti kelis kartus.

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų ir elektriniu plakikliu išplakame su cukrumi 5-7 minutes. Į trynių plakinį sukrečiame aguonas ir gerai išsukame mediniu šaukštu. Suberiame maltus migdolus, cinamoną ir vėl išmaišome.

Kiaušinių baltymus išplakame iki baltų standokų (bet ne per kietų) putų. Dėdami po keletą šaukštų, baltymus įmaišome į tešlą.

Kepimo formos dugną išklojame kepimo popieriumi, o sieneles lengvai ištepame sviestu, sukrečiame tešlą. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. Norint patikrinti ar pyragas iškepęs, reikia besti į jį medinį pagaliuką, jei jis lieka sausas – pyragas iškepė.

Grietinėlės užpilą geriausia pradėti gaminti, kai pyragui lieka kepti apie 20 minučių. Tuomet į puodą supilame grietinėlę, sudedame sviestą, cukrų ir kaitiname maišydami. Po maždaug 15 minučių, skystis pradeda panašėti į sutirštintą pieną. Kaitiname ir maišome, kol kepa pyragas.

Ištraukus pyragą iš orkaitės, jo iš formos neišimame. Lėtai supilame užpilą ir paliekame susigerti bei atvėsti. Jei pyragą subadysime mediniu iešmeliu, užpilas susigers giliau (tik nepersistenkite 🙂 ). Kai pyragas šiek tiek atvėsta, bet užpilas dar šiltas, viršų apibarstome migdolų riekelėmis. Prieš patiekdami peiliu apipjauname pyrago pakraščius ir išimame iš kepimo formos.

Pyragą galima gaminti dieną prieš planuojamą jo pateikimą valgytojams. Nei skonis, nei išvaizda dėl to tikrai nenukentės. Ir tiesą sakant per šv. Kalėdas man šis migdolų ir aguonų pyragas buvo skanesnis nei šimtalapis 🙂

Galbūt gaminimas atrodo sudėtingas ir ilgas, bet taip tikrai nėra. Taigi, gal atėjo metas antros pusės ar vaiko gimtadienio proga tortą ne pirkti, o pagaminti?

Skanaus!

Švenčiame krikštynas

wpid-agfp3077-edit.jpg

Prieš kelias savaites šventėme dukrytės krikštynas. Mūsų šeimai ši šventė svarbi, todėl ir ruošėmės nuoširdžiai. Įvairiuose interneto puslapiuose ieškojau patarimų dėl dovanų krikšto tėvams ar seneliams, šventės vietos puošybos ir kitų smulkmenų, bet reikia pripažinti, jog nieko pernelyg naudingo neradau. Todėl pasidalinsiu mūsų patyrimais, organizuojant jaukią šventę. Galbūt kai kurias idėjas galėsite pritaikyti ir kitokioms progoms.

Pirmiausia rinkausi pačią šventės viziją. Tokia diena man dvelkia tyrumu, lengvumu, tad norėjau, jog dukrytė taip pat atrodytų kukliai. Lengvai krentanti, nevaržanti judesių nėrinių suknelė buvo puikus pasirinkimas. Tokią radau “N&U“ parduotuvėje. Suknelė ir padiktavo visą šventės stilistiką. Nėriniai! Dukters ansamblį užbaigė tokio pačio stiliaus galvos juosta su šilko gėlėmis iš “Vaikų salonas“.

Krikštynoms pasirinkome Palangos Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią. Po ceremonijos vykome į Birutės botanikos parką  fotosesijai. Tam puikiai tiko pledas, patiestas ant žolės, keli indeliai uogų ir žaislinis meškiukas bei medinė vardo raidė, keliaujantys kartu nuo nėštukės fotosesijos. Gražiausias šventės akimirkas įamžino “Foto plunksna“, kurie fiksuoja svarbiausius mūsų šeimos virsmus. Puiki draugystė, prasidėjusi nuo mudviejų vestuvių! Po lengvo pikniko tarp fotoaparatų blyksčių   patraukėme į viešbutį “Palangos vėtra“. Pasitikiu jame esančio restorano “Pelikanas“ virtuvės šefų profesionalumu. Kokybiškai, skaniai, skoningai. Puikiai! Saldžiu stalu rūpinosi “Baker Street“. Žemai lenkiu galvą, nes skanesnio torto dar nesu ragavusi 🙂

wpid-img_2311-edit.jpg

Norėjau privačios erdvės, kurioje ir maži, ir dideli svečiai jaustųsi patogiai ir jaukiai, todėl rinkausi ne restoraną, o pobūvių salę. O ir mano vaizduotė galėjo padirbėti, ruošiant dekoracijas 🙂 Taigi medžiagų parduotuvėje įsigijau apie 80 metrų nėrinių juostelių 🙂 Jomis aprišau keletą 0,5 l ir 1 l stiklainių, kurie tapo puikiomis vazomis ant vakarienės stalo. Tos pačios juostelės klijuotos ir ant mažų skaidrių Žvakidės (naudojau paprastus skystus klijus popieriui). Sukarpytos nėrinių juostelės įsitaisė ir ant desertų stalo – tiesiog patiestos greta viena kitos, jos subtiliai pagyvino baltą staltiesę.

wpid-img_2338-edit.jpg

 

wpid-agfp3087-edit.jpg

 

Virš vakarienės stalo skirtinguose aukščiuose sukabinome baltus popierinius žibintus ir baltus Pom Pons. O virš desertų stalo – girlianda. Ant balto storesnio siūlo vienodais tarpais suklijavau per pusę perlenktas servetėles (tokias dažnai naudoja kavinės po kavos puodeliais). Jų rasite kiekviename prekybos centre. Tas pačias medžiagas naudojau ir kitokioms girliandoms. Joms pagaminti reikia siūlo su adata. Tuomet imame vieną servetėlę, ją sulankstome, lyg norėtume karpyti popierinę snaigę. Po to, šiek tiek išlanksčius, su adata perveriame siūlą per patį centrą. Padarome mazgą tokiu atstumu, kur norėsime verti kitą servetėlę. Ir taip darbuojamės kol neatsibosta 🙂 Paprasta ir gražu – puikus derinys! Šios servetėlės buvo naudojamos ir dovanų vyniojimui. Kiek daug būdų joms panaudoti, tiesa?

wpid-20150711_230554.jpg

Apie dovanas. Krikštatėviams dovanojome po specialiai jiems su vertą rožinį, tikėdamiesi, jog jis padės sunkią akimirką. Taip pat, šmaikštų rankų darbo ženkliuką iš “ČIA TU?“.

wpid-received_736049029856427.jpeg

wpid-20150717_220305.jpg

Seneliams dovanojome po knygelę su vaikiškomis maldomis. Tam, kad taipogi prisidėtų prie krikščioniško ugdymo bei rankų darbo nuotraukų albumą, kurį patys galės pildyti anūkės nuotraukomis.

wpid-20150714_220006.jpg

Po visų dovanų dalybų, pasiūlėme svečiams ką nors pažadėti mažajai šventės kaltininkei. Tik vyras pasiūlė tai padaryti daug išradingiau. Užsakėme medinį ūgio matuoklį iš “Etno design“ su tokiomis stilizuotomis šakelėmis, ant kurių svečiai sukabino savo pasižadėjimus, tačiau susietus su konkrečiu dukrytės ūgiu. Tarkim, kai jos ūgis bus 104 cm, krikštatėvis vesis į zoologijos sodą 🙂 Taigi ūgio matavimas bus dar smagesnis!

Štai tokios nėriniuotos buvo Lėjos krikštynos 🙂

Patarimai:

– rinkitės erdvę šventei, patogią ir saugią vaikams

– rinkitės patikrintus maisto tiekėjus, taip sutaupysite ne vieną nervų ląstelę

– pažvelkite kūrybiškai ir dekoracijoms neleiskite nei daug pinigų, nei daug laiko

– jei šventėje dalyvaus mažų vaikų, pasirūpinkite jų užimtumu (piešimas, muilo burbulai, vaikiška muzika ir panašūs smagumai)

Smagaus švenčių planavimo!